Saulius Lipnickas yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas. Policijoje jis darbuojasi kartu su keturkoje kolege Orka.
Vaikystės svajonė tapo realybe
Kaip teigė Saulius, turbūt daugelis vaikystėje žiūrėjo serialą „Komisaras Reksas“ ir tuomet svajojo dirbti su šunimis.
„Dauguma tokių vaikiškų svajonių, laikui bėgant, pasikeičia ar pasimiršta, tačiau manoji išliko. Nuo mažens mylėjau gyvūnus, o mintis, kad galima dirbti kartu su savo augintiniu, man atrodė tobula. Kinologu dirbu jau trejus metus. Darbuojamės kartu su Orka“, – pasakojo panevėžietis.
Tarnybinis šuo Orka – belgų aviganis. Anot šeimininko, tie, kas pažįsta šią veislę, žino, kad tai – labai aktyvūs, energingi šunys, kurie dažnai pilni išdaigų.
„Vis dėlto, man pasisekė – mano šuo gana ramus, puikiai jaučiantis ribas. Jis aiškiai supranta, kada metas žaisti, kada ilsėtis, o kada – dirbti. Kiekvienas šuo yra ypatingas, nes kito tokio pat tikrai nerasite“, – kalbėjo pašnekovas.
Trejus metus trukę šuns mokymai
Paklaustas, kaip vyksta šuns paruošimas darbui policijoje, Saulius atviravo, kad mokymai trunka trejus metus ir jie būna gana intensyvūs.
„Dažnai tekdavo vykti į Vilnių, kur įsikūrusi Kinologijos valdyba. Ten dirba instruktoriai, kurie padeda dresuoti šunį, tačiau didžiąją dalį darbo tenka atlikti pačiam, neretai ir su kolegų pagalba“, – dėstė jis.
Paruošimas paprastai vyksta trimis etapais. Pirmasis – tai ankstyvas jaunų šuniukų mokymas, kai jie supažindinami su pagrindinėmis komandomis. Antrasis etapas prasideda šuniui šiek tiek ūgtelėjus. Tuomet pradedami pėdsekystės, žmogaus paieškos ir apsaugos mokymai. Trečiasis – specializacijos etapas, kai šuo mokomas atpažinti ir aptikti, pavyzdžiui, narkotines medžiagas.
Dažniausiai Sauliaus ir Orkos užduotys susijusios su dingusių žmonių ir narkotinių medžiagų paieška.
Įsimintiniausi – šviesūs momentai
Pasak kinologo, dirbant policijoje, pavojingos situacijos nėra retenybė.
„Juk į mus dažniausiai kreipiamasi tada, kai kažkas nutinka. Esu susidūręs su labai agresyviai nusiteikusiais asmenimis, netgi laikančiais ginklą rankose ir grasinančiais jį panaudoti. Tačiau labiausiai įsiminė ne pavojai, o šviesūs momentai, kai gali padėti žmogui ir už tai sulauki nuoširdžios šypsenos ar padėkos. Tokie momentai iš tiesų palieka gilų įspūdį“, – atviravo jis.
Ne tik partneris, bet ir šeimos narys
Saulius džiaugiasi, kad jo ir Orkos ryšys – labai stiprus.
„Tarnybinis šuo tampa ne tik tavo partneriu, bet ir tikru šeimos nariu. Mes kartu einame į darbą, kartu grįžtame namo. Praleidžiame labai daug laiko kartu. Kinologo darbas – tai ne tik pareigos, bet ir gyvenimo būdas. Net laisvalaikiu tenka skirti laiko treniruotėms. Kuo daugiau investuoji į šuns patirtį, tuo labiau gali pasitikėti jo gebėjimais tarnyboje“, – pabrėžė vyras.
Iššūkiai tarnyboje
Pasak šeimininko, šis darbas – ne vien šuns glostymas ar žaidimai. Vienas didžiausių iššūkių – tinkamai paruošti šunį, nes kiekvienas jų yra skirtingas: vieni greitai perpranta komandas, kitiems reikia daugiau laiko. Kartais tenka pasukti galvą, kaip perteikti šuniui informaciją taip, kad jis kuo greičiau ir lengviau ją suprastų.
„Kitas iššūkis – sudėtingos sąlygos ieškant dingusių žmonių: tenka brautis per tankius miškus, bristi per pelkes. Dažnai tai vyksta tamsiu paros metu. Tokios sąlygos vargina ir žmogų, ir šunį. Tenka susidurti ir su įvairiais gamtos iššūkiais – erkėmis, vabzdžiais, purvu“, – paaiškino Saulius.
Darbas kasdien nenuspėjamas
Pasiteiravus, kaip atrodo įprasta darbo diena, jis atskleidė, kad kinologo darbas – nenuspėjamas.
„Vieną dieną ieškome dingusio žmogaus, kitą – vykstame atlikti narkotikų paieškos, o kartais sulaukiame skambučio net viduryje nakties ir privalome nedelsiant vykti į įvykio vietą. Didelė dalis laiko skiriama treniruotėms. Kadangi šuo atlieka daug skirtingų užduočių, būtina nuolat tobulinti jo įgūdžius. Todėl dienos dažnai būna intensyvios, bet kartu – labai įvairios“, – dėstė kinologas.
JAV karių paieška Pabradėje
Visai neseniai jam kartu su Orka teko rimta užduotis – vykti į Pabradėje pelkėje dingusių karių paiešką. Už tai balandžio pradžioje jis gavo padėkos laišką iš Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados.
„Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados ir Amerikos žmonių vardu noriu nuoširdžiai padėkoti Jums ir Jūsų komandai už pagalbą ieškant dingusių Amerikos karių Pabradėje kartu su Jūsų šunimi.
Tragedijos akimirkomis atsiskleidžia tikrasis charakteris. Per pastarąsias dvi savaites tapo akivaizdi Lietuvos, jos vadovų ir žmonių galia. Mes dirbome kartu, stovėjome petys į petį ir kartu gedėjome, kol visi keturi JAV kariai sugrįžo namo pas savo šeimas. Jūsų indėlis buvo svarbus. Jis nebus pamirštas. Ačiū Jums“, – rašoma laiške.
Svarbiausia nenuleisti rankų
Saulius turi patarimą ir jaunuoliams, svajojantiems apie darbą su tarnybiniais šunimis.
„Jei turite svajonę – svarbiausia nenuleisti rankų. Visada atsiras galimybių tiems, kurie nori. Pradėti reikėtų nuo mokslų Lietuvos policijos mokykloje. Baigus ją ir pradėjus dirbti, vėliau galima siekti specializacijos kinologijos srityje“, – dėstė jis.
