Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaryta astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“. Dar vaikystėje kosmosu susižavėjęs panevėžietis dabar fiksuoja tolimas Visatos platybes iš savo paties sukonstruotos observatorijos.
Pomėgis iš vaikystės
„Kaip mano vienas geras bičiulis sako: „Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus“. Nuo pat vaikystės man patiko kosmosas. Mes, vaikai, visuomet žiūrėdavome į žvaigždes. Mūsų laikais būdavo labai populiari kosminė fantastika. Man labai pasisekė, kad mama buvo bibliotekininkė, todėl dienų dienas leisdavau pas ją ir skaitydavau knygas. Esu perskaitęs begales knygų. Visą laiką mane tas lydėjo ir žavėjo“, – pasakojo vyras.
Po to bėgo metai: mokslai, darbai. Anot astrofotografo, viskas pasimiršo.
„Prieš penkerius metus viskas grįžo. „YouTube“ platformoje pamačiau vaizdo įrašą apie dangaus fotografiją. Pamaniau, kodėl man nepabandžius ir neatgaivinus seno hobio“, – tvirtino A. Vodeikis.
Jo teigimu, su šiuolaikiniais telefonais taip pat įmanoma užfiksuoti dangaus objektus, kurie yra šviesesni ir ryškesni.
„Tačiau geriausia turėti veidrodinį fotoaparatą. Kas svarbiausia – reikia turėti ant ko uždėti fotoaparatą, kad šis sektų dangų, nes dangus per visą naktį sukasi. Tuomet įjungi specialų režimą ir visą naktį galima fotografuoti, o tuomet – visas nuotraukas sumontuoji, suklijuoji“, – apie procesą pasakojo fotografas.
Savadarbė observatorija
Prieš penkerius metus nėręs į šią avantiūrą, A. Vodeikis, nė kiek nesuabejojęs, iškart įsigijo teleskopą ir visą reikiamą įrangą, reikalingą astrofotografijai.
„Netrukus įsigijau ir antrą teleskopą. Iš pradžių fotografavau kieme ant trikojo, o kai mane užvaldė šis pomėgis, pagalvojau, kad reikia viską automatizuoti ir statyti observatoriją, kad būtų patogiau. Prieš beveik trejus metus pastačiau šį namelį – observatoriją. Darbai truko vieną vasarą. Pagal profesiją esu radiomechanikas-elektrikas. Čia daug laidų, elektros, technikos, elektronikos. Viskas man artima, todėl mėgaujuosi“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip į naują observatoriją Staniūnuose reagavo kaimynai, vyras juokėsi, jog… niekaip!
„Tiesiog juokavo, kad norės bilietų į observatoriją. Tačiau pas mane teleskope nėra įprasto okuliaro. Yra astronominės kameros, todėl nėra galimybės matyti objektus plika akimi“, – sakė A. Vodeikis.
Pedantas fotografijoje
Aidas pridūrė, kad jam ypač svarbu dangaus objektus fotografuoti menine forma.
„Objektas turi būti teisingu kampu pasuktas ir turi gautis kokybiška nuotrauka. Šioje vietoje esu išties pedantas. „Pragiedruliuose“ esančioje parodoje galima pamatyti kompromisą tarp kokybės ir grožio. Žinau, kaip galima padaryti dar geriau, tik Lietuvoje neturime tinkamų sąlygų dėl oro“, – atviravo panevėžietis.
Ir jis paaiškino, kas trukdo padaryti gerą nuotrauką.
„Procesą labai gadina nuo miesto einančios šviesos. Miestuose naudojamas LED apšvietimas. Tokio tipo apšvietimas turi platų šviesos spektrą. Net naudojant specialius filtrus, tos šviesos neįmanoma užgesinti. Seniau būdavo natrio ir gyvsidabrio lempos ir būdavo specialūs filtrai, kuriuos uždėjus pasinaikindavo šviesa. Dabar daug rūpesčių, kai reikia nuotraukas redaguoti. Pagal astrofotografijos skalę Lietuva vertinama 5 balais. Geriausias balas yra 1“, – dėstė A. Vodeikis.
Per metus yra 365 naktys, bet giedrų naktų – daug mažiau.
„Tinkamų naktų fotografavimui Lietuvoje yra galbūt tik 10 procentų ir net mažiau. Per jas dar reikia spėti pasiruošti. Taip pat turi būti tinkamos sąlygos, kad nebūtų vėjo ir mėnulio (ypač pilnaties). Turi būti skaidrus dangus. Tik tokiu atveju galima fotografuoti. Išties sudėtingos sąlygos Lietuvoje“, – aiškino specialistas.
Norėtų pakartoti
Paklaustas, kaip pasirenka, kokį objektą fotografuoti, A. Vodeikis teigė, kad pasirinkimas vyksta pagal metų laikus.
„Daugiausia visko matosi žiemą, nes Paukščių takas matomas ryškiausiai, o visi objektai susikaupę aplink jį. Dabar sezonas jau eina į pabaigą. Deja, šis sezonas labai blogas, nes gruodžio mėnesį buvo gal tik dvi giedros naktys ir dar kovo 8-osios proga turėjau vieną giedrą naktį. Bet dabar jau gražiausi objektai yra pasitraukę, belikę galaktikos, kurios yra labai tolimos. Tai – ne tie objektai, kuriuos norėčiau fotografuoti“, – pasakojo astrofotografas.
Pagrindinius dangaus objektus jis jau yra įamžinęs, tačiau, pasak jo, kai kuriuos norėtų pakartoti.
„Per tiek metų jau įgavau geresnių įgūdžių, todėl norėtųsi pakartoti. Be to, ir įranga geresnė. Iš naujo norėčiau užfiksuoti Didįjį Oriono ūką. Net paprastas mėgėjas galėtų jį nufotografuoti. Tiesa, šiais metais norėjau nufotografuoti Sietyną. Tai ryškus padrikas spiečius Tauro žvaigždyne. Jo iš viso neturėjau nufotografavęs. Pabandžiau. Kažkas gavosi, bet nuotrauka nespalvota“, – dėstė jis.
„Ko nemato akys“
„Labiausiai man patinka procesas, kai reikia pasiruošti fotografijai. Iš pradžių viską seki, kad procesas vyktų teisingai. O baigiant fotografuoti, reikia peržiūrėti, kas gavosi. Na, o tuomet patinka redaguoti fotografijas ir pamatyti galutinį variantą. Patinka ir dangaus romantika. Keista, kai pažvelgęs į dangų nieko nematai, be žvaigždžių, o iš tiesų ten slypi tokie dalykai, kurie atima žadą. Todėl ir mano paroda „Pragiedruliuose“ vadinasi „Ko nemato akys“, – sakė A. Vodeikis.
