Panevėžietės susižavėjimas linu ir prancūziška kultūra išaugo į verslo idėją

Panevėžietės susižavėjimas linu ir prancūziška kultūra išaugo į verslo idėją

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Asmeninio albumo nuotr.

Jau beveik devynerius metus Prancūzijoje gyvenanti Laima Stasiūnaitė pastebėjo, kad lino gaminiai šioje šalyje labai vertinami, o dėvėti juos dažniausiai renkasi labiau pasiturintys asmenys.

„Dauguma lino nepažįsta. Dažnai pačiupinėję audinį nustemba, kaip jis gali būti toks minkštas, malonus ir jaukus“, – atkreipia dėmesį Laima.

BIC

Sukauptą patirtį bei smalsumą moteris nukreipė į kūrybą ir įkūrė naują drabužių prekės ženklą „Laima Creations“. Asortimente galima aptikti lininių marškinių, kombinezonų, suknelių ir net gintarinių papuošalų.

„Nors esu toli nuo gimtosios šalies, norisi puoselėti lietuviškumą ir žmonėms padėti atskleisti jo grožį“, – sako pašnekovė.

Atrado ir susižavėjo

Laima gimė ir užaugo Panevėžio rajono Skaistgirių kaime. Čia pradėjusi mokslus, juos tęsė Panevėžyje, kur po pamokų dar skubėdavo ir į muzikos mokyklą.

„Turiu dar tris seseris ir du brolius. Esu jauniausia, tad neretai tekdavo laukti, kol vyresniesiems baigsis užsiėmimai dailės mokykloje. Kad laikas eitų greičiau, ir aš į tas dailės pamokas užsukdavau“, – kūrybinio džiaugsmo atradimą prisimena moteris.

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją ji baigė su menine pakraipą. O būdama aktyvi ir sunkiai vienoje vietoje nustygstanti asmenybė stengėsi prisijungti prie kuo didesnio skaičiaus įvairių veiklų.

„Baigusi gimnaziją prisijungiau prie vaikų vasaros stovyklos vadovų būrio. Tuomet dar nebuvau tikra, ką noriu toliau veikti gyvenime. Vienos stovyklautojų išvykos į vienuolyną metu susipažinau su vienuoliu, kuris pasiūlė idėją vykti į Prancūziją padirbėti aukle. Pasitarusi su seserimis nusprendžiau pabandyti“, – pasakoja Laima.

Tada ji, aštuoniolikametė, į svečią šalį išvyko nemokėdama kalbos. Pradžia buvo sudėtinga, tačiau kupina naujų patirčių. Ji apsigyveno karininkų šeimos namuose, kur ir prižiūrėjo vaikus, tad neilgai trukus susipažino su prancūzų kultūra, pramoko kalbą.

„Iš pirmo žvilgsnio prancūzai atrodo laisvesni nei santūrūs lietuvaičiai, tačiau jie sunkiai prisileidžia užsieniečius, turi savitas tradicijas, retai jas laužo ir neskubėdami mėgaujasi gyvenimo malonumais“, – pastebi skaistgirietė.

Šie faktai ją taip sužavėjo, kad po poros metų grįžo atgal į Lietuvą, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir baigė prancūzų filologiją. Tada ji vėl susikrovė lagaminą ir vėl išvyko į lietiniais ir vynu garsėjančią šalį.

„Prancūzija man labai patinka. Teko gyventi Paryžiuje, kitose vietose šalies šiaurinėje dalyje, o šiuo metu apsistojau Kanuose. Pasiilgstu Lietuvos, savo šeimos, dažnai parvykstu, bet apie galutinį grįžimą dar tikrai nesvarstau“, – sako barmene svečioje šalyje dirbanti moteris.

Idėją dar augina

Per tuos devynerius metus buvo metas, kai Laima kurį laiką gyveno Lietuvoje ir net susirado darbą. Savo iniciatyva nusiuntė gyvenimo aprašymą į AB „Linas“, ten jos prancūzų kalbos mokėjimas pasirodė kaip puiki perspektyva plėsti eksportą į šį regioną.

„Išdirbau ten nepilnus metus, bet per tą laiką išmokau labai daug apie liną, audinius, kaip jis gaminamas ir kaip tinkamai jį panaudoti. Tai buvo patirtis, suteikusi man gausų žinių bagažą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūčiau surinkusi. Kai grįžau atgal į Prancūziją, buvo apmaudu visas jas paleisti vėjais, tad nusprendžiau pradėti kurti savo drabužius, – pasakoja naujo prekės ženklo įkūrėja. – Juo labiau kad prabangių pasibuvimų Kanuose metu matydavau pasiturinčius žmones, pasipuošusius lino gaminiais.“

L. Stasiūnaitė.

Kurį laiką ji dairėsi idėjų, svarstė, nuo ko pradėti. Prisiminė visas sesių lankytas dailės pamokas, mokykloje įgytas menines patirtis ir išgrynino idėją. Šiuo metu ji savo kūrinių viziją perteikia įmonei, kuri padaro brėžinius, o drabužius siuva nedidelė siuvyklėlė Panevėžyje. Prekes pateikia internetinėje parduotuvėje ir labai tikisi vieną dieną įsirengti nuosavą butiką.

„Kol kas ištikimiausi mano klientai yra draugai bei pažįstami, o dažniausiai kreipiasi prancūzai norintys įsigyti unikalų gaminį. Ttikiu, kad linas gali būti įdomus ne tik lietuviams, bet ir užsienio žmonėms. Neturiu tikslo įtikti tik vienos šalies piliečiams. Internetas tuo ir palankus, kad galima pasiekti labai daug įvairių žmonių“, – sako pašnekovė.

Savo idėją ji įgyvendino vedama smalsumo, su mintimi, kad jei nepadarys dabar – tai nepadarys niekada. O apie nuosavą verslą galvojantiems žmonėms pataria bandyti.

„Tik taip sužinosi, ar idėja sėkminga. Savuoju atveju labai tikiuosi, kad kada nors galėsiu papasakoti apie sėkmę, sėdėdama man pačiai priklausančioje parduotuvėlėje. Niekada negali žinoti“, – svarstymais pokalbį baigia Laima.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.