38-erių panevėžietė Vita Povilonienė – juostų audėja ir būsima kadastrinių matavimų specialistė. Tačiau be šių visiškai skirtingų amatų, ji turi dar begalę kitų pomėgių. Vienas jų – daržo, įsikūrusio Klepšių kaime, gėrybių auginimas bei puoselėjimas. Šių metų džiaugsmas – dekoratyviniai moliūgai, kurių darže išaugo – virš 250.
Dekoratyviniai moliūgai – netikėtas atradimas
Nors Klepšių kaimo sodyba priklauso Vitos uošviams, tačiau virš hektaro ploto sklypu rūpinasi ir kiti giminaičiai, įskaitant ir Vitos šeimą.
„Mums tai atotrūkis nuo miesto ir laisvė būti gamtoje, nes Panevėžyje būname užsidarę bute, tarp keturių sienų. Čia atvykstame dažniausiai savaitgaliais. Pabūname gryname ore. Taip pat darbai kaime, lyg terapija“, – kalbėjo ji.
Šiemet moteris augino tik dekoratyvinius moliūgus. Pernai darže pūpsojo ir didieji, valgomi moliūgai. „Kai turime žemės, tai visuomet knieti kažką išbandyti. Visgi, gaila, kad paroje trūksta valandų, nes reikia ir vaikais rūpintis, ir darbą dirbti, ir studijuoti, tad tik savaitgaliai būna dedikuoti sodybos puoselėjimui“, – pasakojo Vita.
„Iš vienos moters gavau sėklų, pasėjau ir, iš tiesų, nesitikėjau, kad čia priaugs tiek moliūgėlių. Buvo labai smagu matyti kaip jie augo įvairiausių formų, spalvų. Tad, manau, kitais metais kartosiu! Dekoratyviniai moliūgai, deja, nevalgomi, tad aš juos naudoju tik dekoracijoms. Socialiniuose tinkluose buvau įkėlusi ir kelis skelbimus, nes reikėjo pasidalinti šiuo gėriu, mat jų iš viso priaugo apie 250. Aišku, pagrindinės moliūgų pirkėjos buvo kitos tokios pačios mamos kaip aš, kurioms darželyje reikia įvairių rudens gėrybių rankdarbiams“, – juokėsi dviejų vaikų mama.
Pasididžiavimas – levandos
Sodyboje ji išmėgina pačias įvairiausias gėrybes: šilauoges, vynuoges, gervuoges, graikinius ir lazdynų riešutus. Jau antrus metus bandė auginti arbūzus, tačiau ši vasara jiems nebuvo dėkinga. „Iš netradicinių gėrybių dar teko auginti raudonąsias bulves, tad manau, kad teks paieškoti ir kitokių spalvų. Svarbiausia – noras. Na, o mano pasididžiavimas – levandos. Kaip mėgstu sakyti, ruduo – apdovanojimų metas. Juk pavasarį vyksta mąstymai, ką čia sodinti, o vasarą – didieji darbai. Tad rudenį galima džiaugtis ne tik gražiausiomis spalvomis, bet ir daržo turtais“, – sakė ji.
Iš užaugintų levandų Vita gamina muilus, hidrolatus. „Levandas distiliuoju, gaminu hidrolatus, išgaunu ir šiek tiek eterinio aliejaus. Jį panaudoju muilų gamyboje. Smagu ir tai, kad levandas mėgsta dėdės auginamos bitės.
Iš mamos perimtas amatas
Pagrindinė moters veikla ir darbas – juostų audimas. „Mano mama, Valentina Rutkauskienė, buvo juostų audėja, tad šį amatą perėmiau iš jos. Kadangi mama gyvena nuosavame name, tad pas ją esame įkūrusios kambariuką, mažas dirbtuvėles. Ten ir audžiu, o mama jau pensijoje. Audžiu šventines ir kitokias juostas, rankšluosčius. Svajoju, kad gal kada čia, sodyboje, pavyks pasistatyti stakles ir pasidaryti dirbtuves“, – atviravo dabartinė kadastrinių matavimų studentė.
Vitos audžiamos juostos dažniausiai skirtos jubiliatams.
„Stebiuosi, kad žmonės jas perka net jaunų jubiliejų proga: 30 ar 40 metų. Juk būdavo įprasta, kad pirkdavo tik solidaus amžiaus sukaktuvininkams. Žinoma, dažnai perka juokais draugams, giminaičiams. Tos senosios tradicijos grįžta, atgimsta. Tikrai negalėčiau sakyti, kad juostos, tik pensininkų dovanos“, – dėstė moteris.
Tad, akivaizdu, kad Vita – visų galų meistrė. „Man gyvenime tiesiog taip gaunasi. Turiu daug veiklų ir visos jos labai skirtingos. Man viskas įdomu, todėl aš nuolat noriu išmokti kažko naujo“, – juokėsi panevėžietė.
