Panevėžietei įteikta neįprasta dovana – pirštinė, lietųsi Nepriklausomybės aktą

Panevėžietei įteikta neįprasta dovana – pirštinė, lietųsi Nepriklausomybės aktą

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Gedimino BALČIŪNO, asmeninio albumo nuotr.

A. Krasauskaitė su profesoriumi L. Mažyliu.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejus pasipildė naujų, kiek neįprastu, eksponatu – balta pirštine. Ją iš sostinėje vykusio renginio – Nepriklausomybės akto perdavimo ceremonijos – Signatarų namuose parvežė gimnazijos gimnazistė Asta Krasauskaitė.

Pirštinę merginai įteikė Signatarų namų darbuotojas, kuris apsimovęs pirštinę lietė 1918 metais pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

BIC

Įsimintina ceremonija

Gimnazistė pasakojo, kad dalyvavo Signatarų namuose Vilniuje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje – parodos, skirtos į Lietuvą iš Vokietijos atvežto Vasario 16-osios akto pristatymo, atidaryme.

„Parodoje dalyvavo visa mūsų šeima. Iš tėtės giminės pusės esu Jono Vileišio – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro – brolio proproanūkė. Todėl man dalyvauti iškilioje ceremonijoje buvo svarbu. Kai gavau iš darbuotojų dovanų pirštinę, kuria apsimovus buvo liestas Aktas, tai buvo nuostabu. Įsimintina diena ir įsimintina ceremonija“, – pasakojo įspūdžius iš renginio Asta.

Naujas muziejaus eksponatas – pirštinė, kuria buvo liestas 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

Jautėsi oriai

Pasiteiravus, kokie jausmai apėmė Lietuvai įsimintinos ceremonijos metu, J. Balčikonio gimnazijos moksleivė neslėpė:

„Jausmus labai sunku apibūdinti. Nors ceremonija buvo labai trumpa, bet ji buvo ori. Man atrodo, kad Nepriklausomybės aktas atvežtas iš Vokietijos suteikia Lietuvos valstybei orumo. Todėl ir aš jaučiuosi oriai, net šiurpuliai lakstė kūnu“, – sakė A. Krasauskaitė ir sakė, kad Akto perdavimo ceremonijoje prisiminė ir kitą įsimintiną įvykį:

„Prasmingas buvo ir pernai metais gegužės mėnesį Panevėžyje vykęs susitikimas su Nepriklausomybės akto atradėju Liudu Mažyliu.“

Gimnazistė A. Krasauskaitė (viduryje) pasakojo, kad dalyvavo Signatarų namuose Vilniuje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje – parodos, skirtos į Lietuvą iš Vokietijos atvežto Vasario 16-osios akto pristatymo, atidaryme.

Jau pasirinko studijas

A. Krasauskaitė šiais metais baigs mokslus gimnazijoje. Ji teigė, kad jau yra pasirinkusi studijas. „Norėčiau studijuoti, jeigu niekas nesikeis, kultūros istoriją ir antropologiją. Man įdomi kitokia istorija: praeities bei dabarties kultūrą nagrinėti iš įvairių teorinių antropologijos, sociokultūrinės istorijos, istorinės kultūros studijų perspektyvų. Tokios studijos man artimos“, – prisipažino mergina.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.

Faktai apie J. Balčikonio gimnazijos muziejų

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos – vienos iš seniausių šalies mokyklų, savo metus skaičiuojančios nuo 1727 m. pijorų įkurtos kolegijos, o 1915 m. spalio 1 d. tapusios pirmąja Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija – istorija galima susipažinti 1972 m. gruodžio 23-iąją įkurtame mokyklos istorijos muziejuje.

Turtingi buvusių mokinių: diplomato Stasio Bačkio, akademikų Povilo Brazdžiūno, Raimundo Rajecko, disidento Vytauto Skuodžio, publicisto Algirdo Titaus Antanaičio, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Petro Babicko, poetų ir lagerių kalinių Kazio Inčiūros, Jono Graičiūno, Pauliaus Drevinio, JAV lietuvių visuomenės veikėjų Petro Molio, Zenono Dučmano, Jono Urono, Floridoje gyvenusios vaikų rašytojos Vandos Tamašauskaitės-Vaitkevičienės, ilgamečio Čikagos lituanistinės mokyklos vadovo, panevėžiečių klubo pirmininko Juozo Masilionio, tremtyje (Altajuje) veikusios mažosios ,,Meno kuopos“ nelegalaus laikraštėlio ,,Tėvynės ilgesys“ redaktoriaus Aleksandro Mikutavičiaus, buvusių gimnazijos direktorių rašytojo Julijono Lindės-Dobilo, gamtininko Jurgio Elisono, Petro Būtėno ir kitų – asmeniniai fondai.

Ypač daug medžiagos muziejuje yra apie 1906 m. absolventą, kalbininką, žodynininką, akademiką, gimnazijos direktorių Juozą Balčikonį, kurio vardu 1970-ųjų kovo 12 d. pavadinta mokykla.

Muziejui vadovavo buvęs gimnazijos direktorius Vytautas Baliūnas (1930–2017).

Dabar muziejui vadovauja istorijos mokytojas Algimantas Kolinis.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.