Panevėžietė Vilma Rakauskaitė-Žukienė pirmąjį arbūzą pasodino prieš dešimt metų, sodo sklype stovinčiame šiltnamyje. Tiesa, tada jis buvo vos kumščio dydžio, bet skonis – dieviškas. Nuo tada Vilma užsispyrė – augins arbūzus tol, kol jie užaugs ne tik skanūs, bet ir dideli.
Šiandien Žukai gyvena vienkiemyje Bartkūnų kaime, turi nemažą paukščių ūkį, o Vilma – dar ir plantaciją arbūzų. Šiemet sutuoktiniai pasodino 27 veislių 80 daigų, tad tikisi mažiausiai 150 „galvų“.
Kaip ir visi augalai, taip ir arbūzai šiemet ypač ankstyvi – pirmąjį vaisių Vilma nuskynė dar liepos viduryje. Paprastai, pasodintas į dirvą daigas vaisių užmezga po 30 dienų, dar tiek pat reikia laukti, kol jis sunoks.
„Man teko mokytis iš savo pačios klaidų, nes kai kreipiausi patarimų į žinomą Lietuvoje arbūzų augintoją, jis atrėžė, jog nėra jokių paslapčių – įmetei sėklą ir užauga. Bet tai ne tiesa, todėl, kai pagaliau man pavyko užauginti gerą derlių, pati sukūriau feisbuke arbūzų mylėtojų grupę, kurioj mielai dalinuosi patirtimi“, – pasakojo Vilma.
Po nesėkmingo pirmojo derliaus, kitą sezoną ji pasisodino penkis daigus, ir vėl – vaisiai buvo mažučiai. Tais metais Žukai ūkyje turėjo daug darbų, tad Vilma svarsto, jog per mažai dėmesio skyrė savo „augintiniams“. Bet jau trečiais metais derlius pradžiugino ne tik ją bet ir vyrą Joną.
„Tada jam ir pasakiau, nuo šiol nebeauginsime bulvių, auginsime tik arbūzus“, – kvatoja pašnekovė.
Kol kas ji dar nebandė ruošti jų žiemai, tik plaktuvu gamina sultis, sako, ypač gerai atvėsina karštą dieną. Jas labai mėgsta ir devyniolikmetė dukra Gerda.
[quote_box_center] Vilmos patarimai, norintiems užsiauginti arbūzus
Pirmas ir kone svarbiausias dalykas – sėklą būtina auginti dideliame indelyje. Mažiausiai 1 litro talpos, tada daigas užauga tvirtas, o vaisius – didžiulis. Vilma naudoja šaldymui skirtus indelius, tik jų dugne prieš tai su pakaitinta vinimi pribado skylučių.
Toliau – sodinant daigą į atvirą dirvą, negalima pažeisti pagrindinės augaliuko šaknies (ilgiausios) , nes jei nors nedaug jos nutrūks – viskas, arbūzas noks mažas.
Į duobę (poros sprindžių gylio) Vilma deda gerą saują žolė, tada užpila saują žemių ir saują pelenų.
Pasodinus – negailėti vandens. Vienam augalui – kibiras vandens. Arbūzus reikia laistyti retai, bet gausiai.
Praėjus dešimt dienų po sodinimo, Žukai laisto arbūzus žolių raugu. Jokių pirktinių trąšų augalams nenaudoja.
Šeimos mėgstamiausios veislės – ‘Čarlstonas’ ir ‘Karolina’. Nebesodins ‘Crimson Sweet ‘, šios veislės arbūzai , pasak Vilmos, labai neskanūs. [/quote_box_center]