Panevėžietė fotografė Milena Marcinkevičiūtė žinoma ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Jos kuriamos fotografijos – tiesiog atima žadą. Moters organizuojamuose fotografijos projektuose galima išvysti ir gražuoles raganas, padabintas tikrų didikų karūnomis, ir animacinių veikėjų iš tokių pasakų kaip „Alisa stebuklų šalyje“.
Turi būti įdomu
Milena studijavo vizualinio meno specialybę, kuomet pirmą kartą susidūrė su fotografija. Tiesa, tuomet jai teko prisiliesti prie senovinių fotoaparatų. Praėjus ketveriems metams po mokslų baigimo, ji įsigijo nuosavą fotoaparatą ir, kaip juokėsi, temokėjo jį įsijungti, todėl teko visko mokytis savarankiškai.
„Juokinga, kad pirmiausia man reikia daryti, o tik tada mokytis. Na, o tai – sunkesnis ir skausmingesnis kelias. Tačiau man visada patiko sunkūs keliai. Turbūt matosi ir į darbus pažiūrėjus. Beveik niekas tokių darbų nedaro arba, jei daro, tai labai paviršutiniškai, nes žmonės – tinginiai ir nenori dėti pastangų“, – atviravo fotografė.
Pasak moters, fotografija niekuomet nebuvo jos pagrindinis gyvenimo pasirinkimas.
„Aš darau visko po truputį. Turbūt atsigimiau į močiutę, nes ir ji buvo tokia meniška. Tuomet nebūdavo priemonių, o ji iš visokių virvelių sugebėjo kurti šedevrus. Tad augau tokioje terpėje ir pati tapau meniška“, – dėstė ji.
„Atsimenu, kada dariau pirmąją tokią meninę fotosesiją su kostiumu, galvojau vau, jau nieko geriau nebepadarysiu! Tačiau žiūriu, jog tas horizontas tik tolsta, nes darbų daugėja, idėjų – taip pat. Tad belieka tik eiti pirmyn ir nebesidairyti atgal!“ – juokėsi Milena.
Menininkė tikino, kad kiekvienas projektas turi būti įdomus. Priešingu atveju, ji nenori jo apsiimti.
„Arba darome gerai, arba nedarome visai“, – devizu pasidalijo panevėžietė.
Jos kurti kostiumai, inventorius
Ypač įdomu, kad daugelyje fotosesijų galime išvysti pačios Milenos kurtus drabužius, aksesuarus, dekoracijas.
„Siūti išmokau iš mamos, tiesiog žiūrėdama į ją. Siuvimas yra labai sudėtingas darbas, bet kalbu ne apie iškarpų susiuvimą, nes čia – lengviausia dalis. Kalbu apie kostiumus, nes čia reikia labai sukti galvą. Žmonės, matydami fotosesijos rezultatą, nė neįsivaizduoja, kiek reikia indėlio, darbo valandų ir kokia viso to kaina. Kurdama ištisomis savaitėmis sėdžių ir dirbu“, – pasakojo fotografė.
Paklausta, iš kus kyla idėjos fotosesijoms, menininkė kalbėjo, kad jos galvoje sukasi nuolat.
„Idėjos kyla greitai, bet sunku įgyvendinti. Jei aš kažko iki galo neapgalvočiau, iškart nuotraukose matytųsi. Tad jei žmogus žiūri į nuotrauką ir viskas – gražu, tuomet viskas įgyvendinta visiškai. Būna ir dienom, naktim sėdžiu įtempusi smegenis. Net būna, jog reikia inventoriui ar dekorui kažkokių dalykų, kurių net pirkti nėra pasaulyje, todėl reikia pačiai daryti!“ – pabrėžė ji.
Milena teigė, kad žmonės kartais stebisi tokio tipo fotosesijų kaina, tačiau, anot jos, viską padaryti ir viskuo pasirūpinti yra reikalų.
„Tad jei pasakau, kad patys pasirūpintų apranga, šukuosena, makiažu, dekoracijomis, tuomet jau iššoka akys ant kaktos, kiek visko daug reikia ir kiek viskas daug kainuoja.“
Beveik išvarė iš proto
Moteris prisiminė ir vienos įspūdingos suknelės siuvimo istoriją.
„Mano kantrybė geležinė. Kai reikia ir, kai kuo labiau neišeina, tuo labiau užsispiriu. Tačiau šitą suknelę siuvant ėjau kaip reikalas iš proto. Iki tokio lygio, kad jau du kartus norėjau sudeginti! Jau buvau mintį audusi, kaip laužą užkursiu ir žiūrėsiu, kaip lydosi… Jai sunaudojau 200 metrų audinio tai tikrai! O jau kas viršaus – nebeskaičiavau. Gal dar koks šimtas prisidės. Iš trijų metrų tiulio sutraukus lieka geras sprindis. Suknelės perimetras gal ir visi dešimt. Reikėjo iškirpti kelis šimtus juostų. Susiuvi ir nieko nelieka. Siaubas tas, kad nerandi tame kalne medžiagos nei pradžios, nei galo, numeti susinervinusi, o vis tiek reikia daryti. Pašnopuoji ir vėl bandai. Jau beveik su ašaromis iš visiškos nevilties… Po antros krizės, kai supratau, kad viskas – ji mane įveikė, supakavau išvežti… Bet gi mano galva nebūtų mano, jei nesugalvotų, kaip padaryti. Kelioms dienoms praėjus aš jau siuvau kitą suknelę iš 17 sluoksnių tiulio vienam sijonui, plius visos kitos detalės!“ – prisiminimais dalijosi fotografė.
Drąsūs modeliai
Milena džiaugėsi, kad modeliai įdomioms idėjoms „pasirašo“ greitai.
„Jei socialiniuose tinkluose paskelbiu įrašą, kad ieškau modelio, tai greitai atsiranda drąsuolių. Labai smagu, nes visos žino – jei aš kažką darau, vadinasi, bus smagu. Užkadrinį darbą išties įdomu stebėti. Būna net per vėtras, škvalus fotosesijos vyksta“, – sakė ji.
Jai labiausiai patinka fotografuoti Helovyno tema.
„Ne mano charakteriui glamūrinės nuotraukos“, – juokėsi menininkė.
„Jei paprasti žmonės kažką daro, tai daro dėl galutinio pasitenkinimo momento, o mano atveju to nebūna. Pats įdomiausias dalykas – idėjos generavimas, dekoracijų kūrimas, o tuomet – didelis stresas, nuotraukų retušavimas, o čia ir baigiasi visa romantika. Esu savikritiška, nes visuomet galvoju, jog galima geriau. Be to, juk reikia galvoti apie sekančius projektus!“ – pasakojo panevėžietė.
