Genealogai sulaukia vis daugiau užsakymų sudaryti giminės medžius ir išsiaiškinti šeimos šaknis. Specialistai aiškina, kad tai daryti tampa vis paprasčiau, nes dalis reikalingos informacijos skaitmenizuota, sukelta į internetą, o kartais tai padaryti padeda ir populiarėjančios specialiai šiam tikslui skirti internetiniai puslapiai. Lietuvoje savo šaknų vis dažniau ieško ir už Atlanto gyvenantys lietuvių kilmės žmonės.
„Šitas medis, kai jį pradėjau rinkti 2002 m., informaciją iš dar gyvų palikuonių, tai yra senelio, brolių, seserų, pusbrolių, tai didžiąją dalį buvau surinkęs“, – sako panevėžietis Vytenis Bagdonas.
Jis giminės praeitimi domisi nuo mokyklos suolo. O jo beveik 2 dešimtmečių kruopštaus darbo rezultatas – įspūdingo dydžio giminės medis: „Šiuo metu šitas medis turėtų būti dar didesnis, nes jau yra atrastų Amerikoje giminių.“
Vienas geriausių Vytenio paieškos atradimų, tai surastas lietuvių kilmės giminaitis – garsi užatlantės bokso žvaigždė. Dėl Vytenio išeivis boksininkas oficialiai pateko į Lietuvos bokso istoriją, nors iki tol buvo manyta, kad jo šaknys – Lenkijoje.
„Savo giminėj pavyko aptikti pasaulio bokso vicečempioną Edi bei Brisko. Atradęs senas nuotraukas pas giminaičius pradėjau nagrinėti ryšius ir emigravusių giminaičių vardus, pavardes įvedinėjau į sistemą ir parodė, kad tie patys giminės sutampa su labai garsiu sportininku bokso“, – sako genealogas Vytenis Bagdonas.
Tokių kaip Vytenis, besidominčių savo šaknimis entuziastų, netrūksta. Giminės praeitimi domisi vis jaunesnė karta, o užsiėmimas populiarus ne tik Lietuvoje bet ir tarp išeivijos. Civilinės metrikacijos skyriaus vadovė Loreta Guokė pastebi, kad jei anksčiau daugelio paieškų tikslas buvo aptikti giminėje galbūt kilmingų šaknų, tai bėgant laikui to neliko. Dabar tiesiog norima turėti giminės medį ir juo didžiuotis.
„Manau, kad žmonės visą laiką domėjosi, ieškojo savo šaknų tik dabar atsirado daug daugiau galimybių tai daryti. Atsirado organizacijų, tarkim, kad ir metrikai.lt, sudaryta savanorių, kurie transkribuoja visus įrašus iš metrikinių bažnyčių ir taip palengvina paieškas užsieniečiams“, – pasakoja V. Bagdonas.
„Pas mus kreipiasi nemažai žmonių. Daug kas renka duomenis ir kapuose, giminės kapuose, jie randa daug įrašų, apžiūrėdami ir skirdami daug laiko, tai iš tikro žmonėms tampa hobiu ir tikrai tai įtraukianti veikla“, – teigia civilinės metrikacijos vedėja L. Guokė.
Vytenis pats jau sudarė apie pusantro šimto giminės medžių. O dabar ir paieškų darbas lengvesnis nei prieš gerą dešimtmetį – senieji archyvai sparčiai skaitmenizuojami, į internetinę erdvę keliasi jau ir bažnyčių metrikai. Labai populiarėja genetiniai genealogijos tyrimai.
„Šiuo atveju tie tyrimai tikrai padeda atrast giminaičius, nutolusius iki 7 kartos. Aš savo atveju esu nuo seniausių protėvių atradęs, tai seniausi gimę 1738 ir 1800 m.“, – kalbėjo V. Bagdonas.
Archyvų specialistai pastebi, kad tyrinėti genealogiją iki kelioliktos ar net keliasdešimties savo kartų vis aktyviau imasi Amerikos lietuviai. Ten ypač išpopuliarėjo ir DNR etninės kilmės tyrimai, daromi išsiuntus į laboratoriją žmogaus seilių. Jų kaina svyruoja iki šimto eurų. Tokį DNR etninės kilmės tyrimą išbandė ir Los Andžele gyvenanti signataro Mykolo Biržiškos anūkė Danutė Mažeika. Jai ir vyrui DNR etninės kilmės tyrimą vaikai padovanojo Kalėdų proga.
„Antano rezultatai yra kad jis 96 proc. lietuvis, ir 4 proc. maždaug rusų, suomių, kinų maišaties, o mano 98 proc. lietuvė. Kai pagalvoji, amerikonui nesvarbu, kas jis, iš kur, o lietuviui ne, jam unikalumas būti lietuviu“, – sako Amerikos lietuvė Danutė Mažeika.
Moteris sako, kad pasidarę tokius tyrimus dalis Amerikoje gyvenančių žmonių atranda šaknis Lietuvoje ir net važiuoja čia ieškoti savo šaknų. „Labai didelis susidomėjimas iš už Atlanto, aš pati turiu asmeninę patirtį, kai mano giminės genealoginį medį pradėjo kurti Amerikoj gyvenantys giminės ir padarė 2/3 didžiulio darbo“, – pasakoja civilinės metrikacijos vedėja L Guokė.
Genealogai skatina pasidarytus giminės medžius ne tik sau kabinti ant sienos, bet ir kelti į specialias tam skirtas svetaines. Būtent vienoje tokių Danutė pirmą kartą išvydo savo mamos vaikystės nuotraukas.
„Augdama neturėjau jokių savo mamos nuotraukų, tetos, kaip jos atrodo mažos, ir pasirodo, kada mano mamos geriausia draugė nuvyko į Australiją po antro pasaulinio karo, tai jos anūkė įdėjo visas močiutės nuotraukas į gene.com tada tik aš pamačiau savo mamos nuotraukas. Iš Aušros gimnazijos“, – teigia D. Mažeika.
Jei giminės istorija virs hobiu, tai jums kainuos tik laiko ir pastangų, prisilietus profesionalui, giminės medis gali kainuoti nuo 600 iki kelių tūkstančių eurų.