Panevėžietis operatorius Jonas Čergelis buvo vienas iš tų, kurie per tragiškus 1991 metų sausio įvykius buvo pačiuose karščiausiuose taškuose ir viską, kas vyko, filmavo tam, kad praėjus 28 metams nuo Sausio 13-osios nakties, įvykiai nebūtų pamiršti.
Padarė filmą
Operatorius teigia, kad prifilmuotų kadrų buvo daug.
„Po Sausio 13-osios vis sulaukdavau prašymų parodyti nufilmuotus kadrus. Tai moksleiviai prašo, tai kariškiai – prisimenant tą dieną visi nori pasižiūrėti nufilmuotą medžiagą. Todėl ir nusprendžiau padaryti normalų filmą. Nieko nepridėjau – taip kaip buvo, taip ir padariau“, – prisiminė 28 metų senumo įvykius J. Čergelis ir pridūrė:
„Įvykiai vystėsi ir Panevėžyje, ir Vilniuje. Filme sinchroniškai sudėti kadrai, kas vyko Vilniuje ir kas tuo pat metu vyko Panevėžyje. Turėjau labai gerus kadrus iš Vilniaus – su kitais operatoriais keitėmės medžiagomis. Beje, sostinėje nebuvau. Mano visi kadrai iš Panevėžio.“
Keitėsi nufilmuotais kadrais
Pasak J. Čergelio, kad neprapultų nufilmuota medžiaga, ja tarpusavyje išsidalino penki operatoriai.
„Reikėjo išsaugoti, nes nežinojome, kaip gali būti, kas gali atsitikti. Jeigu vienas neteks medžiagos, viskas bus pas kitą. Turėjau daug medžiagos, o mano draugas Algirdas Pročkis turėjo filmuotą medžiagą iš Vilniaus ligoninės ir ją man davė. Jo padarytuose kadruose užfiksuota dar kalbanti Loreta Asanavičiūtė, kuri dar spėjo pasakyti savo vardą, pavardę. Po valandos ji mirė“, – dalijosi prisiminimais žinomas panevėžiečiams operatorius.
Turėjo užduotį
J. Čergelis paaiškina, kodėl nebuvo Vilniuje:
„Sostinėje buvo ir taip daug operatorių, fiksuojančių istorinius įvykius. Turėjau Panevėžio sąjūdiečių užduotį fiksuoti įvykius Panevėžyje. Be to, ir kamerą jie man įteikė. Filmavau išvažiuojančius į Vilnių, filmavau saugančius paštą, tuometinį „Telekomą“. Spėjau visur, nes mano studija netoli pašto buvo. Tai ir suspėdavau visur, kur reikia. Tuo metu apie pavojų negalvojau – nebuvo kada, kai žuvo 13 žmonių, prie Seimo tautiečių ne mažėjo, bet daugėjo. Baimių nebuvo.“
Peržiūromis džiaugiasi
Filmo autorius pasidžiaugė, kad patalpinus filmą į internetą, į „YouTube“ svetainę, peržiūrų buvo nemažai.
„Smagu, kad domisi ir žiūri. Juolab kad jaunimui reikia žinoti, kas buvo prieš 28 metus. Beje, į „YouTube“ įkėliau du filmus – vienas su tuomečio mero pavaduotojo Džėraldo Dambrausko komentaru. Jis labai geras“, – pasakojo J. Čergelis ir teigia, kad filmo populiarumu džiaugiasi.
Kamera – brolių dovana
Pasiteiravus, iš kur ir kaip gavo kamerą, kuri tuo metu buvo pati naujausia, J. Čergelis pasakoja:
„Tais laikais ji kainavo, kaip nauji „Žiguliai“, apie 13 tūkst. rublių. Ją Panevėžio sąjūdiečiams padovanojo iš Australijos atvykę broliai Vytautas ir Gediminas Patupai. Jie kadaise mokėsi J. Balčikonio gimnazijoje ir, atvažiavę 1991 metais į Panevėžį, sąjūdiečiams padovanojo naują kamerą. Išsikvietė mane Sąjūdžio taryba, įteikė kamerą ir paprašė filmuoti. Tą ir dariau.“