19.3 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 22 gegužės, 2025

Panevėžiečio M. Sučylos rankose metalas virsta muzika

Autoriusdovilė barvičiūtė
Fotoživilė večiorkutė
M. Sučyla.

Panevėžio rajone, ramioje sodyboje, toli nuo miesto šurmulio, gimsta neįprasti stebuklai. Martynas Sučyla – perkusininkas, muzikos instrumentų kūrėjas, smalsumo genamas nuo mažens, šiandien dovanoja klausytojams unikalius garsus, gimstančius iš jo rankomis sukurtų instrumentų. Jo meistrystė, persmelkta meile muzikai ir aistra kūrybai, šiandien daugiausia siejama su Dangaus būgnu – instrumentu, skleidžiančiu kerinčius, hipnotizuojančius garsus, gamyba.

Dangaus būgnai – tai ne tik muzikos instrumentai, bet ir kvietimas į kelionę po garsų pasaulį, kuriame atsiveria ramybė, kūrybiškumas ir begalinės saviraiškos galimybės. M. Sučyla savo rankomis kuria ne tik instrumentus, bet ir unikalią atmosferą, kurioje kiekvienas garsas tampa pasakojimu, o kiekvienas skambesys – kelione į kitą dimensiją.

Nuo svajonės iki realybės

Panevėžiečio M. Sučylos gyvenimas neatsiejamas nuo dangaus būgnų. „Dangaus būgnas gimė dėl savo unikalios formos, kerinčio garso ir galingo poveikio žmogui. Tai mano gyvenimas, kuriam skiriu visą savo laiką: gamybai, grojimui ir šių nuostabių instrumentų populiarinimui“, – su aistra pasakoja Martynas.

Šie unikalūs instrumentai, pasaulyje žinomi kaip handpanai, kilo iš Karibų steelpan’ų. Šveicarų-vokiečių menininkų pora, Feliksas ir Sabina, sukūrė jų prototipą, pavadindami jį „Hand“, ir šis instrumentas greitai išplito po pasaulį. „Hand“ šveicarų-vokiečių tarme reiškia ranką, taip nurodant grojimo būdą šiuo instrumentu. Martynas šį instrumentą pavadino Dangaus būgnu, pabrėždamas jo kerintį garsą ir unikalią formą, bet ypač didelį garso poveikį žmogui.

Jo kelionė link Dangaus būgnų prasidėjo dar 2002 metais, kai internete pamatė vaizdo įrašą, kuriame buvo grojama šiuo instrumentu. „Pagalvojau: wow, norėčiau tokį pasigaminti. Visada mėgdavau meistrauti“, – prisimena Martynas. Tačiau mintis apie būgno gamybą tyliai tūnojo jo galvoje dar keliolika metų, kol vieną dieną, tarsi žaibas iš giedro dangaus, šovė mintis: „Jau dabar turiu tai padaryti.“

Nuo to momento Martynas pasinėrė į intensyvias paieškas internete, bendravo su įvairiais gamintojais, rinko informaciją iš visų įmanomų šaltinių. „Taip ir padariau pirmąjį prototipą“, – tokia buvo, anot meistro, ieškojimų kelio pradžia.

M. Sučyla.

Pirmasis Dangaus būgnas gimė per keturis mėnesius, kupinus iššūkių ir nesėkmių, tačiau Martynas buvo tvirtai pasiryžęs įgyvendinti savo svajonę. „Buvau sau pasakęs: valgysiu grikius, bet Dangaus būgną nukalsiu. Grikių nevalgiau, bet pirmąjį būgną nukaliau“, – šypsena papuošia pašnekovo veidą.

Po šių žodžių Martynas išsitraukė savo rankomis sukurtą Dangaus būgną ir pradėjo juo skambinti, kviesdamas pasinerti į kerinčią garsų harmoniją.

Dangaus būgnų gimimo paslaptys

Muzikai nutolus, Martynas atskleidžia sudėtingą Dangaus būgnų gamybos procesą, kuriame susipina meistrystė ir alchemija. „Būgnas gaminamas iš metalo, dažniausiai – nerūdijančio plieno“, – pasakoja meistras. Yra du pagrindiniai gamybos būdai: pirmasis – rankomis iškalti sferą, tai yra formuoti dubenį plaktuku, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Antrasis – užsisakyti jau pagamintas sferas ir tuomet formuoti natas bei garso laukus.

„Tačiau vien tik pasižiūrėjęs, nieko nesuprasi. Reikia daug ką pajausti“, – pabrėžia Martynas. Galima padaryti formą, kuri atrodys kaip instrumentas, bet ji neturės jokio skambesio. Svarbiausia – tinkamai suderinti instrumentą ir nuimti metale susidariusią įtampą. „Ji nuimama kaitinant – kaip mes, žmonės, einame į pirtį, taip ir būgnas kelias valandas turi būti kaitinamas tam tikroje temperatūroje“, – palygina Martynas.

Demonstruodamas būgną, Martynas atkreipia dėmesį į išgaubimus, kurie sukonkretina toną. Tačiau visa nata skamba garso lauke, kuriame susipina trys dažniai: pagrindinis tonas, oktava ir kvinta. „Derinant juos reikia sugaudyti – tris natas į vieną natą, ir tada ji skamba kaip dangus“, – paslaptį atskleidžia meistras.

Grojimo laisvė – intuicija ir harmonija

„Pasigaminus instrumentą, nebūtinai reikia būti profesionaliu muzikantu, kad galėtum juo groti“, – teigia Martynas. Šie instrumentai sukurti taip, kad didžioji dauguma jų derėtų tarpusavyje, todėl net ir neturint muzikinio išsilavinimo, galima lengvai sukurti harmoningą melodiją. Dangaus būgnai – tai instrumentai, skirti intuityviam grojimui, meditacijai ir kūrybinei saviraiškai. Muzikos teorinės žinios čia nėra būtinos. Ir meistras tuoj suranda argumentą: „Tai ne smuikas, kur reikia intonuoti.“ Grojimas Dangaus būgnu– tai laisvė, kurioje kiekvienas gali atrasti savo unikalų skambesį. Tai ne tik garsų išgavimas, bet ir savotiška terapija, leidžianti atsipalaiduoti, nuraminti mintis ir pasinerti į meditatyvią būseną.

Pasak Martyno, šioje kelionėje kiekvienas gali atrasti savo kūrybinį potencialą ir išreikšti save per garsus. Tai instrumentas, skirtas tiek profesionaliems muzikantams, tiek tiems, kurie tiesiog nori patirti grojimo džiaugsmą ir atsipalaidavimą.

M. Sučyla.

Nuo smalsumo iki meistrystės

M. Sučylos ryšys su muzikos instrumentais prasidėjo dar vaikystėje, būnant penkerių. „Išardžiau sesės smuiką, norėdamas pažiūrėti, kas yra viduje, – dabar su šypsena galima grįžti į tuos metus. – Buvo smagu, tik atgal sudėti jo nepavyko.“

Nors namuose stovėjo pianinas, Martynas muzika tada dar nesidomėjo. „Tėvai klausė: ar grosi? Sakiau: negrosiu, bet neparduokit. Tada jie man griežtai uždraudė jį ardyti“, – pasakoja jis.

Tik paauglystėje, būdamas penkiolikos, Martynas atrado muzikos pasaulį. „Draugai kieme pradėjo groti gitaromis, tai ir aš užsinorėjau, išmokau“, – prisimena jis. Vėliau Martynas įstojo į tuometinę Panevėžio konservatoriją, kur mokėsi groti kontrabosu, o po to – į Muzikos akademiją. Tačiau klasikinė muzika jo nesužavėjo.

Laikui bėgant Martyno akiratyje atsirado įvairių tautų muzika. „Pradėjau domėtis įvairiais instrumentais, groti afrikietiškais būgnais ir šalia to vis kažką meistraudavau“, – savo pomėgius vardija pašnekovas.

Martynas gamino afrikietiškus instrumentus – kalimbas ir lyrą, kuri sukurta iš afrikietiško moliūgo, o stygos pagamintos iš žvejybinio valo. Taip pat Martynas pagamino instrumentą „inkilą“, kuriuo grojama Polinezijos salose ar Afrikoje. „Pabandžiau ir vieną gongą nukalti, buvo įdomu, ar pavyks išgauti skambesį“, – smalsumas buvo jo varikliukas. Ši įvairiapusė patirtis formavo Martyno, kaip meistro ir muzikanto, kelią, atvedusį jį prie Dangaus būgnų kūrimo.

M. Sučyla.

Dalijasi ir populiarina

Pašnekovas, vos pagaminęs savo pirmąjį „handpaną“, arba Dangaus būgną, pajuto stiprų impulsą ne tik groti, bet ir dalintis šio instrumento skleidžiama magija su kitais. Ši aistra paskatino jį organizuoti Dangaus būgnų edukacijas ir kūrybines dirbtuves, kuriose žmonės gali patirti šio instrumento skleidžiamą ramybę ir harmoniją.

Pirmosios edukacijos jau sėkmingai įvyko Panevėžyje, o ateityje planuojama šią muzikos rūšį skleisti ir kituose Lietuvos miestuose.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ramygalos kultūros centro vadovės kelionė į Ameriką: nuo asmeninio vizito iki idėjų Lietuvos labui

JP Redakcija

Paįstrietės Aušros pasaulis – tarp gamtos dovanų ir kūrybos stebuklų

JP Redakcija

Panevėžio ligoninės gydytoja S. Baužaitė-Babušienė: „Norėjau būti arčiau žmogaus“

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads