Panevėžiečio kelionė aviacijoje prasidėjo nuo aviamodeliavimo būrelio

Panevėžiečio kelionė aviacijoje prasidėjo nuo aviamodeliavimo būrelio

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Asmeninio albumo nuotr.

Devynerių metų vaikas Lietuvoje jau gali skraidyti dvisparniu orlaiviu. Šis aviacijos etapas Lietuvoje prasidėjo prieš 36-erius metus 12 kilometrų nuo Kėdainių, kai buvo įkurta dabartinė Broniaus Oškinio Vaikų aviacijos mokykla.

„Oškinis yra sklandymo pradininkas mūsų šalyje, konstruktorius. Jis sukūrė net 25-is skirtingus sklandytuvų modelius. Kelių jų pradėta serijinė gamyba“, – pasakoja panevėžietis Remigijus Dirsė, jau trejus metus savaitgalio neįsivaizduojantis be skrydžių debesų pakraščiais.

BIC

Tapti sklandytoju

Remigijaus kelionė aviacijoje prasidėjo nuo aviamodeliavimo būrelio Panevėžio moksleivių namuose. Baigęs mokyklą, o vėliau ir studijas, darbą rado Vilniuje, o noras skristi bei įgyti sklandytojo licenciją jį nuvedė į Paluknio aerodromą, kur jis pradėjo mokymo kursą.

„Lietuvoje pradėti savarankiškai skraidyti didžiaisiais sklandytuvais galima sulaukus 16-os metų. Pradėję pasiruošimą B. Oškinio aviacijos mokykloje, kur skraido su lengvais lėktuvėliais, kurie nuo žemės pakyla ne aukščiau 5 metrų, devynmečiai jau gali skraidyti,- šypsosi pašnekovas. – Vėliau, kai jau sulaukiama 14-os, galima kreiptis į artimiausią aeroklubą ir pradėti pasiruošimą skrydžiui rimtu sklandytuvu.”

Aviacijos teoriją Lietuvoje galima pradėti mokytis nuo 14 metų, tačiau licencija jaunuoliams išduodama tik sulaukus 16-os metų.

Pirmasis solo – savarankiškas – skrydis reikalauja atidaus pasiruošimo, bei koncentracijos. Po jo lieka neišdildomas įspūdis, kurį pilotai prisimena visą savo gyvenimą.

„Iš pradžių yra mokomasi teorijos – 9 disciplinos. Ši mokymosi dalis dažniausiai  atliekama žiemą, kai skraidyti nelabai praktiška. Išmokus disciplinas, laikomi teorijos egzaminai ir tada pavasarį pradedama skraidyti. Taip sakant, pradedami auginti sparnai“, – pasakoja sklandytojas.

Įveikus teorijos etapą, studentai skraidyti mokosi su instruktoriais. Dviviečiais sklandytuvais mokomasi pagrindinių valdymo principų, taip pat pakilimų ir nusileidimų. Anot pašnekovo tai mokantis yra sudėtingiausia.

„Žinios, kurių gali prireikti būsimiems sklandytojams –  standartinės: fizika ir matematika. Bet, realiai, viską ko gali prireikti galima sužinoti ir išgirsti teorijos mokymų metu“, – sako Remigijus.

Mokymai su teorija ir praktika  trunka nepilnus metus, taigi dar automobilio vairuoti negalintys jaunuoliai į horizontą jau gali žvelgti iš  kelių šimtų metrų aukščio.

Skrydis be variklio

Turbūt daugeliui žmonių sunkiai suprantama, kaip gali skristi sklandytuvas, jei jame nėra variklio. Tačiau šio  aparato variklis yra aukštis. Sklandytuvas skrisdamas į priekį pamažu leidžiasi žemyn. Kad visiškai  nenusileistų ant žemės, jis privalo vis pakilti aukštyn.

„Jį būtų galima prilyginti dviračio riedėjimui nuo kalno. Kad būtų galima ore išsilaikyti, kad ir, visą dieną, sklandytuvą į orą pakelia lėktuvas, nuo jo atsikabinama, o sklandytojas pradeda ieškoti šiltų oro srovių. Žinia, jos kyla į viršų, tad suradus tokias sroves vis sukamasi ratu ir kylama aukštyn. Taip ore galima išsilaikyti ir keturias, ir septynias valandas“, – pasakoja Remigijus.

Didžiausias nuotolis, nuskristas su sklandytuvu nenusileidus ant žemės, yra 3000 kilometrų! Tokį atstumą įveiktų net ne kiekvienas lėktuvas. Daugiausiai sklandytuvas yra išbuvęs ore apie 56 valandas. Lietuvos rekordas – 26 valandos.

Anot jo, kaip atrasti šiltąsias sroves, kaip kuo ilgiau išsilaikyti ore, kaip naviguoti be elektroninių aparatų, kaip nepasimesti stresinėse situacijose – išmokoma mokymuose.

Sklandytuvas turi būti lengvas, todėl gaminamas iš lengvų medžiagų. Seniau šiuos aparatus gamindavo iš medžio, dabar – iš plastiko. Vienas iš skiriamųjų sklandytuvo požymių – siauri ir ilgi sparnai. Jų ilgis siekia nuo 15 iki 26 metrų.

Gali pasirodyti keista, bet būtent sparnuose yra įmontuojami sportinių sklandytuvų bakai. Tik į juos pilamas ne benzinas, o vanduo. Jo į sparnus telpa net iki 400 litrų. Vanduo reikalingas norint padidinti sklandytuvo svoriui. Sunkesnis sklandytuvas greičiau skrenda. Tai yra ypač aktualu varžybų metu kai yra skrendama maršrutu, o laimi pilotas kurio vidutinis greitis maršrute yra didžiausias. O jei skridimo metu pablogėja meteorologinės sąlygos, susilpnėja kilimai arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių sklandytojas yra priverstas leistis, vandenį  privaloma išpilti.

„Aviacija daug kam dar nepažinta, paslaptinga sfera. Kai kada dar tenka pajuokauti, kad sklandytuvai skrieja magijos pagalba, – juokiasi panevėžietis. – Tai nėra pigus malonumas, tačiau kartą pakilęs – skrydžio liga susergi visam gyvenimui.“

Įgijus sklandytojo licenciją galima dalyvauti sklandymo varžybose arba aviacines žinias gilinti karinėje  ar komercinėje aviacijoje.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.