Panevėžiečiams – išskirtinis koncertas

Panevėžiečiams – išskirtinis koncertas

JP / Organizatorių nuotr.

Iranas vakariečio akimis yra paslaptinga šalis, kurioje daug kas vyksta kitaip – metai skaičiuojami 621 m. vėliau nei daugumoje pasaulio valstybių, savaitgalis čia prasideda ketvirtadienį, jame galioja daugybė griežtų apribojimų, moterys vaikšto prisidengusios čadromis, joms netgi uždraustas viešas solinis dainavimas.

Tačiau Irano indėlis į pasaulinę kultūrą yra be galo didelis – šalis žymi savo literatūra, architektūros šedevrais, rankų darbo dirbiniais, o islamiškosios arabų bei iki islamiškosios persų kultūros įtakas apjungusi Irano muzika stebina, keri savo metafiziniu ir mistiniu būviu, pakylėjančiu į aukščiausią dvasinį lygį.

Persų klasikinė muzika yra vienas seniausių ir iškiliausių Rytų muzikos papročių, savo ištakomis siekiantis dar antikinių civilizacijų laikus. Tarp populiariausių persų instrumentų – dafas (didelis siauro rėmo būgnas su metalo grandžių žvangučiais), nėjus (pučiamasis instrumentas, priklausantis fleitų šeimai), santūras –(styginis muzikos instrumentas, priklausantis cimbolų grupei, sudarytas iš trapecijos formos pagrindo ir 72 stygų, grojama specialiais plektrais – mizrabais). Šiuos instrumentus pristatyti ir jais kuriamas magiškas kurdų, sufijų tradicinės muzikos gijas išausti atvyksta „Hamdam Trio“.

„Hamdam Trio“ susitelkimas – tai švelnus, svaigią, paslaptingą atmosferą kuriantis nėjus, Irano šventėse bei ritualuose svarbią reikšmę turintis dafas, Artimųjų Rytų muzikoje nepamainomas santūras.

Tai projektas, kuriame sutiksime kurdų ir persų klasikinės Sufi muzikos garsai, su kuriais supažindins kurdų ir persų muzikantai iš Irano.

Sadollah Nasri: kurdų muzikantas iš Sanandajo, Irano, garsus dainininkas ir styginio „Divan“ instrumento muzikas bendradarbiaus su „Hamdam“ ansambliu Europoje gyvenančiais muzikantais, Dariush Rasouli: Nejaus instrumento virtuozu  ir Arad Emamgholi: Dafo (rėminio būgno) muzikantu.

Kurdiški eilėraščiai, kuriuos sukūrė pats Sadollah Nasiri, daugiausia kalba apie meilę ir žmogų.

Taip pat susipažinsime su Persijos eilėraščiais, pagrįstais Jalaladinas Rumi, žymaus persų sufijų poeto gyvenusio XIII amžiuje.

Šiame projekte taip pat sutiksime dervišų šokius, kuriuos mums pademonstruos Saile Johanna Langsepp iš Estijos.

Saile Johanna Langsepp baigė Vanemuine Šokio ir Baleto mokyklą ir Choreografijos fakultetą Talino Universitete. Taip pat studijavo barokinį ir rytų stiliaus šokį, dalyvavo įvairiose šiuolaikinio šokio dirbtuvėse. Sailė koncertavo Estijos teatruose, šokio projektuose Estijoje ir užsienyje, dirbo šokėja-choreografe.

Sailei šokis ir dinaminis judesys visuomet buvo begalinė kūrybinė erdvė, leidžianti pasakyti ir pasidalinti tuo, ko neįmanoma išreikšti kitais būdais. Tai universali kalba, nežinanti jokių ribų

Iš šiaurės Irano kilęs „Hamdam Trio“ narys Dariush Rasouli (nėjus) groja vienu sudėtingiausiu pasaulyje pučiamuoju instrumentu nėjumi – persų klasikine fleita. Nėjaus istorija siekia apie 4 500 – 5 000 metų ir tai yra vienas seniausių tebenaudojamų muzikos instrumentų, iš kurio išsivystė šiuolaikinė fleita.

Nėjaus subtilybių Dariush Rasouli nuo 1991 m. mokėsi pas meistrą Mehdi Ebrahimi, baigė Teherano menų universitetą. Vėliau tradicinį repertuarą studijavo pas persų muzikos žinovus Mohammad Ali Kiyaninejad, Hassan Kassai, Majid Kiyani. Nuo 2004 m. Dariush Rasouli gyvena Varšuvoje, pasirodydamas solo ir su daugybe žinomų atlikėjų, Lenkijos filharmonijos orkestrų, yra kolektyvo „Chakad ensemble“ narys. Siekdamas populiarinti persų muziką Europoje, subūrė „PersoPolish“ ansamblį, sudarytą iš persų ir lenkų atlikėjų, išleido solinį nėjaus albumą, dalyvavo daugybėje tarptautinių projektų Irane, Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje. Atlikėjas reguliariai rengia persų, ypač sufijų, muzikos mokymus, dėsto nėjaus ir radifo technikas visame pasaulyje.

Arad Emamgholi, Dafo meistras gimė 1983 m. Irano mieste Senendedže. Su Dafo instrumentu jis groti pradėjo vos sulaukęs 5 metų, o 1992 metais pradėjo savo karjerą, dalyvavo įvairiuose muzikos festivaliuose, pelnė keturis apdovanojimus Kurdistano provincijoje ir kituose Irano miestuose. Dirbo su žinomais kompozitoriais Ahmad Pejman, Fariborz Lachini, Nasir Razzazi. Taip pat dirbo ir su žinomais dalininkais kaip Ostad Seddigh Tarif, Hess al din Seraj, Hurvash Khalili, Ghasem Rafati. Išleido solinį Dafo albumą. Dafo meistras koncertavo įvairiose šalyse Europoje – Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, ir kituose pasaulio miestuose – Turkija, Iranas, Libanas ir kt. Aradas šiuo metu mokina groti Dafo instrumentu, rengia seminarus, taip pat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose su Nėjaus meistru Dariush Rasouli.

Sadollah Nasiri gimė 1976 m. nedideliame kaime prie Sanandajo, Kurdistano provincijoje, Irane.

Savo muzikos karjerą pradėjo būdamas vos 5 metų, grojo dafo intrumentu Sufi namuose, o Kurdiško meno subtiliybių mokėsi iš savo tėvo, turinčio puikų balsą. 12 metų sulaukęs jis studijavo bendrąją muzikos teoriją ir pradėjo groti  styginiu instrumentu „Divan“. 15 metų amžiaus, jis sukūrė muziką  „Saulės dukra“ ir gavo prizą už geriausią atsitiktinę muziką.

Iki 2001 m. Jis sukūrė daugiau nei 40 dainų, daugelis jų buvo apdovanot ir pagerbti įvairiomis progomis. Apdovanotas ir  Kurdiškos Muzikos Festivalyje, kaip geriausias dainininkas.

Jo kiti apdovanojimai gauti už filmo „Pendar“ („Leyla Mirhadi“) garso takelius, Cherikeye Hauram (Farhad Mehranfar) ir muziką televizijos teatrui, kurį parašė ir režisavo Q. Sadeqi.

Jis prisidėjo kuriant „Zhuan“ (kurdų melodijų rinkinio Said Farajpuri).

Irano muzika visada buvo dvasinis įrankis, stipriai susijęs su religija. Sufijų mistikai į muziką žvelgia kaip į šventą meną ir naudoja kaip dvasinio tobulumo šaltinį, suteikiantį didžiulę su niekuo nepalyginamą naudą. Tad kviečiame atsiverti šiai kurdų, sufijų muzikai ir griauti visas sienas, visus suvaržymus tarp laikmečių, šalių, žmonių bei širdžių kartu su „Hamdam Trio“ kuriama muzika.

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.