Virš Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro penktadienio popietę suplevėsavo istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu. Ją nuspręsta pakeisti Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga.
J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis naujienų portalui JP patvirtino, kad vėliava pakeista.
„Tai ne mūsų sprendimas – Panevėžio miesto savivaldybė nusprendė, kad reikia pakeisti. Todėl Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga ir buvo iškelta istorinė Lietuvos vėliava. Kaip pakeitė ir kas pakeitė – nemačiau, bet smagu, kad taip buvo padaryta“, – atviravo teatro direktorius.
Tuo tarpu Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas naujienų portalui JP pasidžiaugė, jog panevėžiečiai bene pirmieji Lietuvoje pradeda šventinį savaitgalį.
„Panevėžys jau šiandien pradeda šventinį savaitgalį. Pirmą kartą Valstybės dienos proga virš Juozo Miltinio dramos teatro plazda istorinė Lietuvos vėliava. Tikiu, kad tai taps gražia Panevėžio tradicija, kaip tradicija tapo visame pasaulyje liepos 6-ąją giedama Tautiška giesmė – įkvėpimas drąsiems ir veržliems darbams, kuriant mūsų valstybę šiandien“, – sakė Panevėžio meras.
Šeštadienį, liepos 6-ąją, visoje Lietuvoje bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Panevėžiečiai švęsti Valstybės dienos kviečiami jau nuo pat ryto.
10.30 val. Kristaus Karaliaus katedroje – Šv. Mišios. 12 val. prie Savivaldybės – iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija, nuo 13.30 val. kino centre „Garsas“ vaidybinis filmas „Leitis“ (Lietuva, 2018 m., istorinis, rež. A. Bartkus).
16 val. Nuo Aleksandro paminklo ekskursija „Senojo Panevėžio istorijos“. 20 val. Skaistakalnio parke piknikas „Mes esame Lietuva“. Tbilisio operos ir baleto teatro solistų ansamblio „Suliko“ koncertas.
21 val. Skaistakalnio parke – Tautiškos giesmės giedojimas. 21.05 val. Šventinis Muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas. Dalyvauja L. Česlauskaitė, T. Pavilionis, E. Chrebtovas, teatro choras. Meno vadovas ir dirigentas V. Kapučinskas.
[quote_box_center] Istorija
Vyčio simbolio ištakos randamos jau 11-12 amžiuje. Tai patvirtina kapinyne Plungės rajone rastas žalvarinis, raitelį simbolizuojantis pakabukas.
Oficialiai Vyčio vėliavos istorija siejama su 1410 metais vykusiu Žalgirio mūšiu. Tuomet Vytautas į mūšį atvedė 40 pulkų, o 30 jų naudojo raudonas vėliavas, ant kurių buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo ar obuolmušio žirgo.
Ši vėliava yra mūsų heraldinis ir istorinis pamatas, kuris sujungia senąją Lietuvą su naująja Lietuva. Tai jungiamoji grandis, kurioje užkoduota ir pagonybė, ir krikščionybė, mūsų valdovai ir karaliai.
Dar 1905-aisiais Jonas Basanavičius siūlė Vyčio vėliavą padaryti nacionaline. Jai kabant Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Tuo pat metu buvo įteisinta nacionalinė trispalvė, o Vyčio vėliava XX a. pirmojoje pusėje viešajame gyvenime buvo naudojama rečiau. Ji nuolat plevėsavo prie Prezidentūros, būdavo iškeliama prie Karo muziejaus Kaune. [/quote_box_center]