16 C
Panevėžys
Sekmadienis, 16 gegužės, 2021

Panevėžiečiai piketavo dėl Laisvės aikštėje iškirstų medžių: reikalauja stabdyti kirtimus

Prieš Panevėžio miesto Tarybos posėdį šiandien surengtas piketas. Jo organizatoriai panevėžiečiai ir Panevėžio savivaldybės Tarybos opozicija.

Piketas surengtas norint sustabdyti dešimtmečius Laisvės aikštėje augusių medžių kirtimą – jie pradėti kirsti antradienį, esą nepaisant čia perinčių paukščių. Laisvės aikštėje iškritusių iš medžių mažų paukščiukų nuotraukos tuojau pat paplito ir socialiniuose tinkluose.

Protesto akcijoje dalyvavo ne tik Tarybos opozicija, bet ir atvyko asociacijos „Gyvas miškas“ atstovai, menininkai, paprasti panevėžiečiai, kurie rankose laikė plakatus su užrašais, kviečiančiais išsaugoti medžius ir juose perinčius paukščius.

Sergančius medžius galima išsaugoti

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Pildavičiūtė naujienų portalui JP aiškino, kad iki birželio 15 dienos, kol išperėti paukščiukai pradeda skraidyti, medžių rekomenduojama nekirsti.

„Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai atsakė, kad tai tik rekomendacija ir teisiškai niekas nepažeista. Manau, kad taip kratomasi atsakomybės aplinkai, gyvybei, kultūrai. Vyrauja klimato kaita ir medžius vertėtų saugoti. Juk žalias medis – visų mūsų sveikata. Tai nusikaltimas prieš Panevėžio gyventojus“, – sakė M. Pildavičiūtė ir prisiminė:

„Kai elgiasi su sergančiais medžiais latviai. Jų požiūris į medį ir gyvybę – geresnis. Rygoje pilna sergančių medžių, bet jie saugomi, suveržiami, prižiūrimi. Taip pat su medžiais elgiamasi Lenkijoje. Kaip prižiūrime senus žmones, taip reikia prižiūrėti ir senus bei sergančius medžius. Juk brandūs medžiai klimato kaitos periodu – patys svarbiausi.“

Protestas kirtimus sustabdys

Panevėžio miesto Tarybos narė ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Gema Umbrasienė teigė, kad nuoširdžiai tiki, jog medžių kirtimai Laisvės aikštėje iki liepos 1 dienos bus sustabdyti.

„Tikiu, kad bus įsiklausyta į Aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos rekomendacijas – paukščių perėjimo metu medžių kirtimas nebūtų galimas ne tik miškuose, bet ir miestuose. Be to, reikalaujame, kad būtų pateikta informacija apie kiekvieną medį, kurį numatoma kirsti. Nurodyti priežastį, kodėl jis kertamas, nes puvinys viršutinėse medžio šakose nereiškia, kad medį reikia kirsti. Darbininkai, kurie kirto medžius aikštėje sakė, kad medžius galima apgenėti ir jie gali toliau žaliuoti. Juk galima dirbti taip, kaip dirbama Jaunimo sode. Ten saugomas kiekvienas medis, o takeliai grindžiami taip, kad būtų išsaugoti visi medžiai“, – svarstė politikė ir postringavo:

„Medžiai Laisvės aikštėje tapo pavojingi tuomet, kai atsirado dideli pinigai ir tada reikia kirsti medžius su mažais paukščiukais. Todėl nuoširdžiai tikiu, kad žmonių aktyvumas sustabdys valdžią nuo neapgalvotų žingsnių, sprendimų. Juk valdžia ne visada yra teisi.“

Laisvės aikštės miškas nepatinka

Pikete dalyvavęs smulkus verslininkas Eugenijus Zinkus naujienų portalui JP teigė, kad pritaria specialistų nuomonei, kurie nustatė, jog pasiligojusius medžius reikia kirsti.

„Specialistai neatėjo iš kavinės ir nenurodė, kuriuos medžius būtina kirsti. Jie apėjo visus Laisvės aikštės medžius, juos apžiūrėjo ir nustatė, kurių saugoti neverta. Man, kaip panevėžiečiui, aikštės miškelis nepatinka. Ne tokį skverą įsivaizduoju. Visi verkiame, kad Laisvės aikštė yra numirusi ir joje niekas nesilanko. Noriu, kad sovietmečiu suformuota aikštė keistųsi. Tuomet atsinaujintų Panevėžio centrinės dalies veidas ir taptų reprezentacine vieta“, – sakė jis.

Medžiai neauga greitai

Du jauni panevėžiečiai Emilija ir Žygimantas taip pat pasisakė prieš medžių kirtimą Laisvės aikštėje.

„Jeigu buvo planuota medžius kirsti, apie tai reikėjo pradėti kalbėti anksčiau. Juolab kad medžiai neauga greitai. Piketas gal ir padės pristabdyti medžių kirtimą. Reikia parodyt didesnį jaunimo, vyresnių žmonių iniciatyvą. Gal taip bus atkreiptas dėmesys ir negatyvius reiškinius. Kita vertus, manome, kad kirsti medžius neverta. Laisvės aikštėje pakaktų pakeisti suoliukus“, – prieštaravo jaunuoliai medžių kirtimui.

Persikėlė į Savivaldybę

Protestuotojai iš Laisvės aikštės perėjo į Panevėžio miesto savivaldybę, kur vyko miesto Tarybos posėdis. Čia užvirė karšta diskusija dėl Laisvės aikštės rekonstrukcijos: gyventojai piktinosi vykdomais medžių kirtimais, tuo tarpu specialistai teigė, jog Panevėžio projektas – pavyzdinis.

„Kai visas pasaulis kalba apie brandžių medžių ir savo platumų biologinės įvairovės saugojimą miestuose, Panevėžyje vidury dienos, nieko neįspėjus ir be gailesčio paukščiams pradėti kirsti miestiečių gyvenimo dalimi tapę medžiai“, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Taryboje G. Umbrasienė.

Ji stebėjosi, kad šie medžiai staiga buvo pripažinti sergančiais ir pavojingais ir juos pulta taip skubiai kirsti.

G. Umbrasienė.

„Žmonės žino, kad medžiai suserga ir pasensta, bet apie svarbiausios miesto aikštės želdinių būklę turėjote informuoti vėliausiai žiemą ir būtinus kirtimus įvykdyti vėliau žiemą arba šiemet vėliau, bet tikrai ne dabar, kai miestiečiai su ašaromis rinko nuo žemės vos apsiplunksnavusius ir pasmerktus mirčiai paukštelius“, – kalbėjo politikė.

Paukščiukų nebuvo

Tačiau kirtimo darbus vykdę rangovai teigia, jog kertamus medžius apžiūrėjo ir lizdų juose nerado, vienintelis inkilas buvo nukabintas ir grąžintas jį pakabinusiam žmogui.

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas replikavo, jog kalbos apie žuvusius paukštelius – išpūstos.

R. Račkauskas.

„Jūs šnekate apie gausybę žuvusių paukštelių, o čia dėl to vieno net nėra aiškumo“, – sakė meras.

Stengėsi išsaugoti medžius

Dendrologė Lina Straigytė, vertinusi medžių būklę, pabrėžė, jog Panevėžio Laisvės aikštės projektas – pavyzdinis.

„Panevėžio projektas pagal visus reikalavimus yra vienas iš pavyzdinių, reikėtų rodyti, kaip reikėtų daryti“, – sakė ji.

Pasak L. Straigytės, šis projektas užtikrins medžių įvairovę ir vertingiems medžiams, pavyzdžiui, aikštėje augantiems ąžuolams, bus sudarytos palankesnės sąlygos.

Ji apgailestavo, kad šiuo metu protestuojantys gyventojai nedalyvavo viešuose pristatymuose ir nediskutavo dėl konkrečių medžių likimo anksčiau.

„Esu atvira, noriu, kad žmonės šviestųsi, kad nebūtų kaip Kaune, kur šaknys kapojamos medžiams, ąžuolams, nepaliekama erdvės. Atvažiuokite ten spaudimą padaryti“, – siūlė dendrologė.

Ji pabrėžė, kad dėl medžių atsakomybę prisiima Panevėžio savivaldybė bei jų vertinimą atlikę specialistai, kurie turėtų atsakyti, jei medis nuvirstų ir sužalotų žmones ar jų turtą. Pasak jos, pažeisti, bet dar gyvi medžiai galėtų būti palikti kur nors nuošalioje vietoje, tačiau ne ten, kur kas dieną praeina daugybė žmonių.

L. Straigytė teigė, jog kirtimų atlikti būtų buvę galima dvigubai daugiau, tačiau dalį medžių ji ryžosi palikti.

„Pusę palikau ant savo sąžinės, tikėdamasi, kad jie atlaikys“, – sakė ji.

Atsodins ne egzotiškus medžius

Dendrologė taip pat nesutiko su teiginiais, esą aikštėje bus sodinami egzotiški, Lietuvai nebūdingi medžiai.

„Kukmedis yra Lietuvos Raudonojoje knygoje – garbė turėti mieste. Ginkmedis – pasaulio Raudonojoje knygoje“, – sakė ji.

Vis dėlto ji sakė palaikanti poziciją, kad medžiai neturėtų būti kertami vegetacijos periodu.

„Aš asmeniškai už tai, kad būtų kertama ne vegetacijos metu. Bet būna situacijų visokių“, – kalbėjo specialistė.

Galvojama apie paukščius

Projekto kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė sakė, kad pašalinti buvo tik trys geros kokybės medžiai ir tai padaryta gerai apgalvojus bei dėl svarių priežasčių.

Ji pabrėžė, kad parenkant medžius ir krūmus aikštei, galvojama kaip tik apie tokius, kurie pritrauktų paukščius.

Tiek A. Lozuraitienė, tiek L. Straigytė pabrėžė, kad kaštonai, kurių gaili gyventojai, kenčia nuo kenkėjų, be to, dėl tankumo po jais niekas neauga.

„Po kaštonais net neauga žolė. Ar jūs norite turėti purviną aikštę, kur vaikas negali nueiti?“, – klausė A. Lozuraitienė.

Tai neįtikino dalies susirinkusių gyventojų, kurie replikavo, kad projekte neatsiklausta visuomenės nuomonės bei ragino išsaugoti ir senus medžius, juos sutvirtinti, kad jie galėtų gyvuoti toliau.

Atsiras triskart daugiau medžių

Panevėžio miesto savivaldybės išplatintame pranešime skelbiama, kad iškirtus daugiausia senas, ligotas liepas, keliančias grėsmę praeiviams, bus atsodinta keliskart daugiau ir įvairesnių želdinių.

Be to, skelbiama, kad vertingiausi Laisvės aikštės medžiai – ąžuolai bus išsaugomi, vardiniai ąžuoliukai bus perkelti į kitą vietą. Žadama, kad aikštėje atsiras triskart daugiau medžių, tarp jų – puošmedžiai, turkiniai lazdynai, kanadinės cūgos, magnolijos, pupmedžiai, vyšnios, uoginės obelys, hamameliai, šermukšniai, ginkmedžiai ir kiti želdynai, gėlynai.

Iš viso Laisvės aikštei tvarkyti numatyta 6 mln. eurų, 2,3 mln. eurų – iš Europos Sąjungos lėšų. Projektas apims ir aplinkinių gatvių, P. Plechavičiaus skvero tvarkymą.

Kertami medžiai Laisvės aikštėje


1 komentarai

nezinau nezinau 2019-05-30 13:57 at 13:57

o jau fotkes..jp, nedramatizuokit, nufotografuokit bendrą vaizdą…

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžyje pakvipo tikru pavasariu – žiedus skleidžia sakuros

confident-noyce

Laukia įspūdingi vaizdai: pradeda veikti Panevėžio fontanai

confident-noyce

Per naktį ugniagesiai beveik pusšimtį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau