Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Ankščiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais. Šiais metais Velykos bus švenčiamos balandžio 9-10 dienomis.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai atskleidė, kaip švenčia Velykas.
Panevėžietė Danutė:
Velykų neįsivaizduoju be tradicinio patiekalo – kiaušinių. Mūsų šeima neturi specialaus Velykų patiekalo, be kurio neįsivaizduotume šios šventės. Džiaugiamės buvimu kartu. Dažome kiaušinius taip, ką tuo metu turime: ar svogūnų lukštų, ar cheminių dažų, ar dar kokių neįprastų priemonių.
Panevėžietis Jonas:
Velykos man – tradicinė šventė, be kurios negaliu džiaugtis pavasariu. Šiais metais planuoju išleisti kur kas mažiau pinigų nei praėjusiais metais, nes švęsime tik su žmona. Vienas iš pagrindinių mūsų patiekalų Velykų dieną – kisielius ir kiaušiniai su majonezu.
Panevėžietė Rima:
Džiaugiuosi, jog šiais metais galėsiu Velykas švęsti neįprastai – Ispanijoje pas pažįstamus. Visiškai neįsivaizduoju, kaip jie švenčia Velykas, bet, manau, kad bus smagu ir nepakartojama.
Panevėžietė Janina:
Velykas švęsti reikia. Kiaušinius marginame tik su svogūnų lukštais, be jokių cheminių dažų. Ant Velykų stalo – tradiciniai šios šventės patiekalai. Džiugu tai, kad šie metai bus nepaprasti – Velykas švęsime su vyru ir vaikais.
