Bendruomenės „Už upės“ nariai aplankė Panevėžiui nusipelniusių žmonių kapus ir ant jų padėjo savo pačių sukurtas originalias šamotines vazas su floristinėmis kompozicijomis.
Šiai istorinės atminties akcijai bendruomenės nariai pradėjo ruoštis dar prieš mėnesį, įsijungdama į Dailės galerijos vykdomas projekto „Šimtmetis su gėle“ veiklas. Kartu su kitais panevėžiečiais jie aktyviai dalyvavo edukacinėje kūrybinėje šamotinių darbų kūrimo programoje.
Vadovaujami profesionalių menininkų – keramiko Eugenijaus Čibinsko ir dailininko Artūro Stančiko užupiečiai nulipdė originalias akmens masės vazas. Darbai buvo išdegti aukštoje temperatūroje, atsparūs šalčiui ir vandeniui.
„Siekėme Panevėžiui nusipelniusių žmonių pagerbimui prieš Vėlines sukurti originalius atminimo akcentus. Juose – mūsų rankų šiluma ir fantazija. Įdomiausia tai, kad kiekvienas nulipdėme skirtingos formos ir dekoro vazas, tad laukė iššūkis, kaip reikės jose komponuoti puokštes“, – sakė bendruomenės pirmininkė Vitalija Pikšrytė.
Bendruomenei pagelbėti ėmėsi žinoma miesto floristė, daugelio savanoriškų iniciatyvų dalyvė Jurgita Jurėnienė. Spalio 26-ąją Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose buvo surengtos floristikos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu užupiečiai šamoto vazose iš viržių, kenio šakelių, žvakių sukūrė devyniolika natūralių floristinių kompozicijų. Nešini jomis išsirengė lankyti kapų.
Maršruto vadove buvo bendruomenės entuziastė Vida Šimaitienė, puikiai žinanti miesto istoriją. Iš pradžių akcijos dalyviai nusilenkė monsinjoro Jono Juodelio, palaidoto Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje, atminimui, pagerbė Lietuvos 1863 metų sukilėlius ir 1945–1952 m. Panevėžio apylinkėse žuvusių Vyčio ir Algimanto apygardų partizanus jų įamžinimo vietose Sukilėlių aikštėje.
Tuomet užupiečiai pasuko į senąsias miesto kapines, įrėmintas gražaus Nevėžio vingio. Jose amžinojo poilsio atgulusi visa plejada ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių. Bendruomenės nariai pagerbė kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus, kalbininko Antano Lekio, teisininko, poeto Juozo Čerkeso–Besparnio, knygnešio Jokūbo Varaičio-Varevičiaus, mokytojos Veronikos Būtėnienės, Šv. Zitos draugijos narių, nežinomo Lietuvos kario ir daugelio kitų žymių visuomenės veikėjų, Lietuvos patriotų kapus.
„Lankomės šiuose kapuose ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Kaip įmanydami stengiamės padėti prižiūrėti šiuos kapus, be to, norintiesiems susipažinti su senosiose kapinėse esančiais paveldo objektais, su krašto istorija, vedame pažintines ekskursijas“, – sakė V. Šimaitienė.