Panevėžiečiai šiandien nuoširdžiai varė žiemą iš kiemo – vyko Užgavėnių šventė. Žiemą iš Panevėžio varė ir pavasarį kvietė prie Bendruomenių rūmų. Tikrosios Užgavėnės – kovo 5 dieną.
Šventė prasidėjo eisena nuo Panevėžio centrinės turgavietės. Persirengėliai besilinksmindami žygiavo centrinėmis miesto gatvėmis link Bendruomenių rūmų. Čia prasidėjo tikros linksmybės: siautėjo persirengėliai, tarpusavyje kovojo Lašininis ir Kanapinis, vyko sportinės rungtys, vestuvės, kuriose jaunuosius sveikino gaspadinės, čigonai, daktarai, laumės raganos, o Užgavėnių blynų kvapas pasklido visame mieste.
Užgavėnių šventės organizatoriai Bendruomenių rūmų kolektyvas pasidžiaugė, kad panevėžiečiai noriai važinėjosi karietomis.
„Smagiai vyko gražiausios kaukės konkursas bei, žinoma, Kanapinio ir Lašininio kova. Susirinkusieji pateko į vestuves, kur jaunuosius sveikino geriausios gaspadinės, žydai, čigonai, daktarai, laumės, raganos ir ubagai. Degė laužai ir panevėžiečiai noriai varė žiemą iš kiemo“, – sakė šurmulingos šventės organizatoriai.
[quote_box_center] Papročiai
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.
Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės. [/quote_box_center]