Panevėžiečiai jau kitąmet galės civilizuotai atsisveikinti su augintiniais: bus įrengtos gyvūnų kapinės

Panevėžiečiai jau kitąmet galės civilizuotai atsisveikinti su augintiniais: bus įrengtos gyvūnų kapinės

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Luko VARANAUSKO, BNS nuotr.

Oficialias gyvūnų kapines šiuo metu turi tik Vilnius, Jonava bet netrukus turės ir Panevėžys. Mūsų mieste gyvūnų kapines planuojama įrengti vakariniame miesto pakraštyje – šalia K. Naruševičiaus gatvės.

Dar gyvūnų kapines įrengti kalba ir Kauno miesto savivaldybė. Be to, Tauragės rajone, Žygaičių kaime veiklą vykdo ir pirmasis Lietuvoje gyvūnų krematoriumas.

Pagal planą gyvūnų kapinės turėtų užimti nuo pusės iki vieno hektaro plotą, o, kai pradės funkcionuoti – tai būtų trečios legalios kapinės Lietuvoje. Gyvūnų amžinojo poilsio vietą planuojama įrengti iki kitų metų rudens. Juk panevėžiečiai nori civilizuotai pasirūpinti savo nugaišusiais augintiniais.

BIC

Rengs techninį projektą

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas naujienų portalui JP aiškino, kad visuomenės sveikatos poveikio tyrimai buvo pristatyti Panevėžio miesto savivaldybėje.

„Nors panevėžiečiai į pristatymą ir neatėjo, bet tyrimai atlikti. Tyrimų pristatymas užskaitytas. Toliau darbų eiga tokia: baigti tvarkyti sveikatos poveikio aplinkai tyrimų dokumentus, gauti tyrimų išvadas. Gavus teigiamas išvadas, bus užsakomas techninis projektas. Sveikatos poveikio aplinkai tyrimus būtina atlikti, jei nuo kapinių 500 m atstumu yra gyvenamieji namai“, – pasakojo D. Linkonas ir teigė, kad užsakius techninį projektą, po 4-5 mėnesių projektavimo darbai gyvūnų kapinėms bus atlikti.

Gyvūnų kapines planuojama įrengti vakariniame miesto pakraštyje – šalia Kazio Naruševičiaus gatvės

Įrengs per metus

Pasak D. Linkono, atlikus visus minėtus darbus bus perkami rangos darbai.

„Po konkurso, kuris išaiškins, kas atliks rangos darbus, tos kapinaitės ir bus įrengtos. Kadangi su sklypu reikalai sutvarkyti ir turime sveikatos poveikio aplinkos vertinimą, jei su viešaisiais pirkimais seksis gerai, kitų metų rudenį gyvūnų kapinaites turėsime. Tai optimistinis variantas, nes neaišku kaip vyks viešieji pirkimai“, – svarstė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas ir naujienų portalui JP paaiškino, kad kapinaičių įrengimo kaina paaiškės parengus techninį projektą.

Pasiteiravus, kiek kainuos panevėžiečiams gyvūnų laidojimas kapinaitėse, D. Linkonas atsakė:

„Visus tuos sprendimus priims Panevėžio miesto savivaldybės Taryba. Bus parengtas sprendimo projektas dėl kapinių naudojimo, apmokestinimo. Ne valstybės tarnautojui spręsti, kaip naudotis gyvūnų kapinėmis.“

R. Survilė.

Pateikė poveikio vertinimus

Sveikatos poveikio tyrimus pristačiusi bendrovės „Infraplanas“ poveikio visuomenei sveikatos specialistė Raminta Survilė naujienų portalu JP aiškino, kad parengė poveikio visuomenei vertinimo ataskaitą.

„Įvertinta vieta, kur numatyta įrengti gyvūnų kapines šalia K. Naruševičiaus ir Alantos gatvių. Atlikti bendri vertinimai: oro tarša, triukšmas, kvapai, sanitarinė zona sutapatinama su gyvūnų kapinių plotu. Galutinis sprendimas bus priimtas kitų metų vasario mėnesį. Tuomet Visuomenės sveikatos centras pritars šiai veiklai arba nepritars. Jei pritars, gausime išvadą ir mūsų – užbaigtas. Toliau – techninis projektas, viešieji pirkimai. Tai jau miesto Savivaldybės reikalai“, – sakė R. Survilė.

Gyvūnų kapinių reikia

Beglobių gyvūnų organizacijos „Puma“ vadovė Vilma Jakštienė naujienų portalui JP tvirtino, kad jau seniai reikėjo kapinaičių augintiniams.

„Tai ir dėl žmonių, ir dėl taršos, ir dėl higienos. Juk žiemos metu žmonės nugaišusiais gyvūnais atsikrato paprasčiausiu būdu – meta į konteinerius. Net kalbos negali būti – gyvūnų kapinių reikia“, – įtikinamai kalbėjo V. Jakštienė.

Pasak jos, gyvūnų kapinaitėmis, kai jos pradės veikti, rūpintis privalo Savivaldybė.

„Turi būti reikalavimai, tvarka, kad gyvūnų laidojimo vietos būtų tvarkingos. Mano galva, galima net ir mokestį galima pritaikyti. Tačiau jis turėtų būti taikomas ne visiems. Juk yra vargingiau gyvenantis, kurie neišgalės susimokėti“, – svarstė „Pumos“ vadovė V. Jakštienė ir pridūrė:

„Yra dar viena problema, kurią miesto Savivaldybė turi spręsti. Tai gyvūnų sterilizacijos programa. Ją būtina įgyvendinti. Juk beglobės katės dauginasi geometrine progresija ir per metus atsiveda 2-3 vadas. Manau, kad Savivaldybė turėtų pagalvoti apie gyvūnų sterilizacijos programą.“

 Istorija

Daugelis žmonių kultūrų laidojo mirusios gyvūnus. Senovės Egipte katės buvo laikomos šventomis, mumifikuojamos ir laidojamos. Didžiausios senovės pasaulyje šunų kapinės buvo atrastos Aškelono nacionaliniame parke Aškelone, Izraelyje.

Londono Haid Parke, vartų sargo sode, 1881–1903 m. buvo neformalios gyvūnų kapinės. Nuo pirmojo gyvūno, vardu Cherry, palaidojimo iki oficialaus kapinių uždarymo 1903 m., kapinėse palaidota 300 gyvūnų. Kapai turėjo miniatiūrinius antkapius. 1967 m. kapinėse palaidotas paskutinis gyvūnas – šuo Princas, Karališkųjų jūrų pėstininkų talismanas.

Pirmuoju zoologiniu nekropoliu yra laikomos Cimetière des Chiens kapinės, veikiančios nuo 1899 m. Asnières-sur-Seine, Paryžiuje.[5] Didžiausios ir seniausios JAV gyvūnų kapinės yra Hartsdeile, Niujorko valstijoje. Jų pradžia laikomi 1896 m., kuomet Manheteno veterinaras pasiūlė dėl gyvūnėlio mirties besigraužiančiai šeimininkei palaidoti jos gyvūną jam priklausiusiam obelyne.

Inreal

Lukdas

Tropikų saulė

Dizainas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.