Skautai – tai šeima, vienijanti daugiau nei 50 milijonų žmonių visame pasaulyje, kurioje ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar suaugusieji kartu mokosi, tobulėja ir dalijasi patirtimi. Šioje šeimoje auga ir iš Naujamiesčio kaimo kilęs Dominykas ir jo sesuo Dovilė.
Ir dirba, ir savanoriauja
22 metų Dominykas Židonis yra Lietuvos skautijos Jaunimo programos skyriaus koordinatorius, atsakingas už jaunimo programos peržiūrėjimą, atnaujinimą ir kūrimą. Jis taip pat priklauso Panevėžio krašto Simono Daukanto skautų Vyčio draugovei. 20-metė jo sesuo Dovilė Židonytė – Administracijos skyriaus koordinatorė. Ji rūpinasi Lietuvos skautijos naryste, duomenų sistema, posėdžių protokolais, atributika. Koordinuoja nario pažymėjimo, nacionalinių renginių ir ūkio koordinatorius. Dovilė yra ir Jūrų skautų konferencijos Sednos gintarių laivo narė.
Lietuvos skautijai priklausantys brolis ir sesuo trumpai pristatė savo veiklas: „Šiuo metu mes dirbame nacionaliniame lygmenyje, o tai reiškia, kad organizuojame renginius, įvairias veiklas Lietuvoje, jaunimo programas, dirbame su vadovais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai ir darbas, ir savanorystė. Nacionaliniame lygmenyje mes dirbame ir atliekame savo pareigas, bet taip pat jame esančiuose mažesniuose vienetuose savanoriaujame.“
Saugūs ir suprasti
Brolio ir sesers kelias į skautiją prasidėjo maždaug prieš dešimt metų, kai jiedu dar mokėsi tuometinėje Naujamiesčio gimnazijoje.
„Mano auklėtoja, rusų kalbos mokytoja Rita Liaugaudienė, kuri kartu buvo ir skautų vadovė, penktoje klasėje kone pusę mokinių užrašė į skautus. Iš bendraklasių girdėdavau istorijas, kaip jie miega medžių viršūnėse esančiuose nameliuose, kaip smagiai stovyklauja ir kokių nuotykių patiria. Tada man pasidarė gaila, kad ten nesu. Prisijungiau prie jų ir iškeliavau į pirmąjį savo žygį palei Latvijos pasienį. Pamenu, tada labai lijo, buvau permirkęs, bet su šypsena veide. Netrukus daviau skautų įžadus ir supratau, kad čia yra mano vieta. Tada pats pradėjau organizuoti veiklas ir pasikviečiau sesę. O kadangi mus į visas stovyklas veždavo mama, tai ir ji tapo skautijos nare. Šiais metais prie mūsų prisijungė ir tėtis, o iš paskos – pusbroliai ir kiti giminaičiai“, – džiaugėsi D. Židonis.
Lyg vienu balsu kalbėtų Dominykas ir Dovilė sako, kad skautija yra jų antra šeima, kurioje jaučiasi saugiai ir suprasti.
„Skautijoje nėra blogų veiklų ar atsakymų. Todėl mes ir tobulėjame, patys iš savęs mokydamiesi. Skautijoje suradome bendraminčius, darbo partnerius, draugus, antras puses. Skautai kiekvieną narį apglėbia meile ir rūpesčiu, o nepažįstami žmonės greitai tampa draugais, išsivysto artimas ryšys. Mus „užkabino“ galimybė realizuoti savo idėjas, nes čia labai daug erdvės, tai – savotiška mokykla, gyvenimą leidžianti pažinti per praktiką ir įgytas žinias“, – kalbėjo D. Židonis.
Gyvenimo būdas
Paklausti, kaip skautija prisidėjo prie jų asmenybių augimo, kiekvienas rado skirtingus atsakymus.
„Buvau labai nedrąsus, nenorėdavau kalbėti su kitais, o skautija ir patirtis joje man suteikė pasitikėjimo jausmą, daug prisidėjo prie lyderystės ugdymo, mokomės visapusės asmeninės raidos – tobulėjimo šešiose srityse: būdo, proto, kūno, bendrumo, jausmų ir dvasios. Tai mane užaugino“, – teigia Dominykas.
Dovilė brolį papildė sakydama, kad įgyti skautiški įgūdžiai padeda ir kasdieniame gyvenime, „Skautijoje užauga stiprios, atsakingos, patriotiškos ir mylinčios asmenybės, ir skautija nėra tik laisvalaikio būrelis ar vasaros stovykla, tai – gyvenimo būdas“, – sako ji.
Mokosi gyventi ir išgyventi
Anot pašnekovų, skautai yra bendruomenė, kurianti visuomenę, kurioje vieni kitiems padeda, dalijasi patirtimis, auga kartu nuo mažiausio – jaunesniojo skauto – iki suaugusiųjų savanorių – skautininkų.
Su vaikais ir jaunimu dirbantis Dominykas pastebi, kad dabar vaikai yra individualistai, kurie nori viską patys ir vieni padaryti.
„Atėję į skautus, jie tokie ir būna, nori pasirodyti, būti aukštesni už kitus, bet čia laikui bėgant jie supranta, kad vieni nepadarys tiek daug kaip su kitais. Ateina bendruomeniškumas, vienas kito pajautimas, tvarkos jausmas. Mokykloje jie būna įpratę atsikalbinėti, pajuokauti, pas mus atėję jie turi erdvės tam, bet supranta, kad programa yra programa, džiaugiasi ir mokosi naujų dalykų. Pavyzdžiui, vienas iš griežčiausių skautiškų elementų – rikiuotė, kuri reikalauja drausmės. Iš pradžių vaikams būna sudėtinga, tai prisėda, tai muistosi, bet ilgainiui suauga ir supranta šią svarbą“, – pasakojo Dominykas ir pridūrė, kad jaunieji skautai taip pat mokosi pilietiškumo ir meilės tėvynei, lavina įgūdžius, kaip išgyventi miške, ekstremaliomis sąlygomis, kaip ir ką įsidėti į kuprinę, kaip pasiruošti maistą ant laužo, rišti mazgus ir dar daug kitų dalykų.
Skautai patirties semiasi bendradarbiauti su kitų šalių skautais, savanoriais, įvairių sričių specialistais, lektoriai veda paskaitas. Skautai taip pat bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, Panevėžio rajone – su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei Lietuvos Carito organizacijomis.
Dalijasi su kitais
Skautijoje įgytą patirtį bei žinias Dominykas ir Dovilė perduoda Panevėžio rajono vaikams. Į Naujamiestį jie visada sugrįžta po bulviakasio ir organizuoja tradicinę bulvių kepimo šventę.
„Pamenam, kai buvome vaikai, su vadove skusdavom bulves ir visam miesteliui kepdavom blynus. Ir dabar tęsiame šventės tradicijas, lauže kepame bulves“, – šypsodamiesi dėstė brolis ir sesuo.
„Turime tam tikras stovyklas ir sueigas. Su Dovile nors kartą ar du per metus sugrįžtam į savo pirmąją draugovę, kur pasakojame apie organizaciją, veiklas, kartu kepam sausainius ir jais vaišiname Naujamiesčio slaugos ligoninės pacientus, stovyklose vedame programas ir šiaip, jeigu kas mus tik pakviečia, į Naujamiestį visada grįžtame su dideliu noru ir padedam viskuo, kuo tik galime“, – pasakojo Dominykas ir Dovilė.
Anot jų, Panevėžio rajone neseniai įvyko vaikų stovykla Žaliojoje girioje. „Turime daug kitų veiklų, kuriose dalyvauja Panevėžio rajono skautai. Tai Vasario 16-osios žygis, žiemą pasitinkam „Tetės“ gimtadienį – renginį, skirtą įkūrėjo gimimo dienai paminėti. Taip pat Žaliojoje girioje vyksta patyrusių skautų stovykla „(Ne)pjAUK“, spalio mėnesį – žygis „Vyšniniai kankorėžiai“ ir kiti renginiai“, – vardijo Dominykas.
„Į skautų draugijas Panevėžio rajone skatiname prisijungti ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius, nes, deja, Panevėžio rajone neturime tiek daug vadovų. Šiuo metu rajone skautai veikia Naujamiestyje, Krekenavoje, Velžyje ir Paįstryje, būrelis kuriasi ir Smilgiuose“, – kalbėjo Dominykas.
Namai – visa Lietuva
Dominykas ir Dovilė dirba Kaune, kur ir įsikūrusi Lietuvos skautų būstinė. Šalia skautų veiklos jie studijuoja Vilniuje. Be to, Dominykas yra Panevėžio rajono jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentas, Panevėžio rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, Panevėžio rajono vietos veiklos grupės valdybos narys, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narys, o Dovilė dalyvauja Panevėžio rajono jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdyboje. Paklausti, kur iš tiesų yra jų namai, brolis ir sesuo susižvalgė, pakėlė pečius ir nusišypsojo: „Geras klausimas, į kurį tiksliai patys neturime atsakymo. Studijuojame Vilniuje, dirbame Kaune, dažnai būname Panevėžyje, užsukame į Naujamiestį, o vasara prabėga visuose Lietuvos miestuose siekiant aplankyti visas skautų draugoves. Tai – mūsų namai – visa Lietuva.“
Ir beveik visur – kartu. „Su skautija koja kojon žygiuojam kartu, ieškom galimybių, kaip būtų galima dar geriau padaryti, kažką nuveikti, įprasminti. Vienam be kito sunku. Esame kaip komanda“, – sako Dominykas ir Dovilė.
