Laiko persukimas – visuotinis laikrodžių persukimas pirmyn arba atgal, šalyje siekiant įvesti vasaros arba žiemos laiką. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valandą atgal.
Jau netolimoje ateityje laikrodžių persukimas du kartus per metus turėtų tapti istorija. Europos Komisijai pasiūlius ES šalims narėms pačioms apsispręsti, kokioje laiko juostoje – vasaros ar žiemos – nori gyventi, Lietuvoje prasidėjo diskusijos ir konsultacijos šia tema.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai pasakė, ką mano apie laikrodžių sukiojimą ir kokios problemos juos dažniausiai kamuoja, persukus laiką.
Panevėžietis Darius:
Visiškai nereaguoju į laiko persukimą, nes žmogus prie visko greitai pripranta. Kad ir tenka keltis ankščiau ar vėliau, skirtumo tai man nesukelia. Viskas priklauso nuo žmogaus, koks yra jo organizmas. Dažnai, jei vieni jaučia, tai kiti net nepastebi persukto laiko.
Panevėžietė Dalia:
Niekada nemėgau laiko persukimo, nes atsiranda pastovus miego stygius. Žiemos laiku smagiau yra, kai ryte būna tamsiau ir maloniau jaučiuosi. Pasilikčiau prie žiemos laiko.
Panevėžietis Edvinas:
Dažnai laiko persukimas smarkiai veikia mano emocinę būseną. Pradedu dažniau sirgti ir negaluoti.
Panevėžietė Jūratė:
Kai tenka persukti laiką valandai į priekį, labiau jaučiu. Atsiranda didesnis rytinis irzlumas ir noras ilgiau pamiegoti, kas tikrai žmogui ne į naudą. Tam, kad įsivažiuočiau į normalų gyvenimo ritmą, prireikia net 2 savaičių.
