Socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie neva Ukrainos pilietę, kuri prisidengdama „sūnumi“ (kaip vėliau paaiškėjo, berniuko nuotrauka – iš interneto) ir jam reikalinga operacija, prašo išmaldos. Komentaruose po įrašu pasipylė daugybė komentarų apie tą pačią moterį, kuri lankosi ne tik Panevėžyje, bet ir Alytuje bei kituose šalies miestuose bei visur skelbia tą pačią graudžią istoriją.
Į tokias situacijas reaguoja
Kaip teigė įrašo autorė, buvo susisiekta su Raudonojo kryžiaus atstovais, kurie žino visų iš karo siaubiamos Ukrainos atvykusių moterų atvejus. Paaiškėjo, jog tokia situacija – neegzistuoja. Minėta moteris ir jos istorija nėra pirmoji. Beveik kiekvieną dieną prie įvairių parduotuvių galima sutikti išmaldos prašytojų, kurie prisidengdami išgalvotomis istorijos praeivių prašo pinigų.
Bendrovės „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau nedažnai.

„Tokios situacijos – pavienės, bet jei jau taip nutinka, reaguojame. Mūsų darbuotojai turi teisę paprašyti išmaldos ar kitokios paramos prašytojų pasitraukti nuo parduotuvės. Tik tuo metu, jeigu nėra reaguojama, kviečiami policijos pareigūnai“, – naujienų portalui JP komentavo „Maximos“ atstovė.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tadas Martinaitis tikino, kad kol kas pradėtų teisenų dėl tokių išmaldos prašytojų – nėra. „Pastaruoju metu ir nebuvo tokių iškvietimų“, – sakė jis.
Nusiskundimai iš verslininkų ir dvasininkų
Tuo tarpu Panevėžio miesto tarybos narys Rimantas Narkūnas dar 2020-ųjų vasarą teikė raštišką prašymą merui, dėl tokių įvykių, kad būtų papildytos miesto švaros taisyklės.
„Gavome nusiskundimų iš verslo atstovų bei dvasininkų, kad prie bažnyčių, turgaviečių ir parduotuvių išmaldos prašytojai priekabiauja prie praeivių ir prašo pinigų. Paaiškėjo, kad tokie elgetautojai net buvo atvežami iš užsienio, pastatomi ar pasodinami prie kokios parduotuvės ir taip rinkdavo pinigus, kol prižiūrintis automobilis stovėdavo ir žiūrėdavo, kad viskas vyktų sklandžiai. Tai beveik prekyba žmonėmis! Puikiai atsimenu atvejį, kai neįgalus vyras be kojų buvo pasodinamas prie parduotuvių. Vėliau policija vykdė tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šis romų tautybės asmuo buvo atvežtas iš Rusijos“, – atskleidė R. Narkūnas.

Teikė prašymą
„Pastaruoju metu Panevėžio mieste padaugėjo asmenų ir atvejų, kai viešose vietose iš gyventojų bei miesto svečių prašoma pinigų. Tai sukelia gyventojų pasipiktinimą ir neigiamai prisideda prie miesto įvaizdžio kūrimo. Dažniausiai, šie asmenys būna neblaivūs, priekabiauja prie praeivių, garsiai šūkauja, vartoja necenzūrinius žodžius, taip pat tokiais asmenimis pasinaudoja ir galimai nusikalstamas veikas atliekantys asmenys“, – buvo rašoma prašyme Panevėžio miesto savivaldybei.
Toliau prašyme buvo pateiktas „Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ papildymas. „Asmenims draudžiama: žodžiu ar kitais veiksmais (priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant, vartojant necenzūrinius žodžius, prieinant prie praeivių ar kitais įžūliais veiksmais) prašyti išmaldos, ją duoti ar aukoti. Draudimas netaikomas religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms, vykstančioms kulto pastatuose ir aplink juos, o taip pat renginiuose.“
Su pasiūlymu nesutiko
Taip pat R. Narkūnas pateikė ir tuometinį Savivaldybės atsakymą dėl prašymo. „Panevėžio miesto savivaldybės administracija, apsvarsčiusi pateiktą pasiūlymą dėl Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, atsakė, kad su pateiktu pasiūlymu nesutinka“, – pasakojo Tarybos narys.
R. Narkūnas pabrėžė, kad švaros taisyklių pakeitimai būtų apdraudę miestą nuo tokio Panevėžio įvaizdžio gadinimo.
„Puikų pavyzdį parodė Vilnius. Visgi, po mano prašymo, buvo vykdyti keli reidai, tačiau nežinau, ar jie davė vaisių. Net ir dabar žinau, kad Centriniame turguje yra grupė asmenų, kuri apsimeta ukrainiečiais ir prašo dykai maisto bei kitų daiktų. Labai gaila, jog naudojamasi tokia situacija“, – sakė Tarybos narys.

Stengiasi suteikti pagalbą
Panevėžio centrinio turgaus vadovė Asta Pačekajūtė viena iš tų, kuri kartu su R. Narkūnu aktyviai kovojo dėl miesto taisyklių pakeitimų. „Deja, nieko nepavyko. Nors iki šiol manau, kad miesto savivaldybė turėtų priimti tokias pataisas. Juk ir patiems elgetautojams bus geriau, nes pagaliau eis ieškoti pagalbos ten, kur ją tikrai gali suteikti arba susiras darbus. Taip ir pats miestas sulauks mažiau išmaldos prašytojų“, – teigė ji.
Vis dėlto, moteris patikino, kad visuomet turguje stengiasi elgetautojus išklausyti, pasidomėti jų istorija ir, jei įmanoma, suteikti jiems pagalbą.
„Mes visada esame linkę padėti, ištiesti pagalbos ranką. Puikiai atsimenu atvejį, kai prie turgaus sutikau jauną, pinigų prašantį, vaikiną. Paklausiau kas nutiko, kaip galiu jam padėti. Jis pasakė, kad neturi už ką pavalgyti, mama namuose irgi alkana. Paklausiau, kodėl neina dirbti. Jis atsakė, kad neturi telefono. Mes su turgaus prekeiviais parūpinome jam maisto, net davėme telefoną. Na, ir ką… Kitą dieną vėl sulaukėme jo prie turgaus. Dar kartą klausėme, ar galime padėti. Tikrai padarėme viską, kad jis galėtų pradėti normalų gyvenimą, tačiau pats to nenorėjo“, – atviravo turgaus vadovė.
Policija negali padėti
A. Pačekajūtė tvirtino, jog per šitiek darbo metų pasitaikė atvejų, kada išmaldos prašytojai daugiau nebegrįžo. „Mes jiems padėjome, davėme sąrašus, kur šiuo metu ieško darbuotojų, ir daugiau jie nebegrįžo. Tikiu, kad jie atsistojo ant kojų ir dabar laimingai gyvena. Kiek tokių buvo, jau nebesuskaičiuočiau ant visų pirštų“, – kalbėjo ji.
Pasiteiravus, kaip turgaus prekeiviai elgiasi, kuomet elgetos ima piktybiškai naudotis tokia padėtimi, vadovė pabrėžė, kad anksčiau kviesdavo policiją.

„Dabar pareigūnai niekuo negali padėti. Baudų duoti negali, nes elgetautojai vis tiek jų nesumokės, o į areštinę jų nėra pagrindo vežti, nes miesto taisyklės nedraudžia elgetauti. Tad policijos nebekviečiame. Stengiamės išsiaiškinti patys. Fizinio smurto tikrai niekada nenaudojame. Aiškinamės žodžiais. Tačiau tikrai ne kartą tekę girdėti tokią frazę: „Jūs man nieko nepadarysite“. Jie jau žino savo teises ir supranta, kad mes nieko negalime padaryti, o policija taip pat jiems nieko nepadarys“, – sakė A. Pačekajūtė.
Parama ukrainiečiams
Vis dėlto, grįžtant prie apsimetėlių ukrainiečiais, turgaus vadovė patikino, kad kol tokių atvejų – nepasitaikė. „Tačiau jau buvo atėję tikri ukrainiečiai su pagalbininkais panevėžiečiais, kurie prašė rūbų, maisto. Būna, kad susimokėti gali, tačiau mūsų prekeiviai padaro nuolaidas“, – teigė ji.
„Taip pat turguje turime patalpą, kurioje renkame paramą ukrainiečiams naujais rūbais. Tuos daiktus nuvežame į specialias vietas, kur teikiama parama karo pabėgėliams. Todėl jei ateina ukrainietis ir prašo rūbų, pasiūlome nueiti į tuos punktus, kuriuose dalinama parama, tuo pačiu ir mūsų surinkti drabužiai“, – komentavo turgaus vadovė.
