Panevėžį garsinančio legendinio „Čičinsko“ kepsnio atsiradimo istoriją tikimasi išnarplioti iki 2022-ųjų

AutoriusEimantė Juršėnaitė (LRT.lt)
FotoEimantė Juršėnaitė (LRT.lt)
„Čičinsko“ užeiga, kurioje gaminamas legendinis „Čičinsko“ kepsnys.

„Čičinsko“ kepsnį panevėžiečiai vadina vizitine gastronomine miesto kortele. Kitąmet kepsnys minės savo penkiasdešimtmetį, tačiau jo atsiradimo istorija yra virtusi tikrų tikriausiu detektyvu, vis dėlto iki jubiliejaus tikimasi jį išnarplioti. Beje, ir namas, kuriame jau kelis dešimtmečius gaminamas legendinis kepsnys, turi turtingą istoriją. Čia užsuko ir į kelionę po Lietuvą išsiruošusi LRT.lt komanda.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šių įdomių kelionių metu atrandami unikalūs žmonės ir išskirtinės jų istorijos, kūrybiški verslai ir aukštyn kojomis apversti gyvenimai, įspūdingi muziejai ir gamtos perlai. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu [email protected]!

Ramygalos gatvė – viena seniausių Panevėžio gatvių, viena iš trijų pirmųjų, kurioms buvo suteikti pavadinimai, sako Vilanda Reikalienė, plėtros agentūros „Panevėžys“ turizmo projektų vadovė. Anot jos, į šią gatvę šiandien traukia visi, kurie nori paragauti legendinio „Čičinsko“ kepsnio. „Nors internete yra daugybė šio patiekalo recepto interpretacijų, tikrasis ir autentiškas gaminamas tik šioje vienintelėje Panevėžio kavinėje“, – patikina ji.

Pirmosios „Čičinsko“ užeigos virėjos, kurios, tikėtina, ir sukūrė legendinį „Čičinsko“ kepsnį

Beje, kavinė įsikūrė name, taip pat turinčiame ilgą istoriją. 19 a. pabaigoje vieno aukšto raudonų plytų namą pasistatė advokatas Jonas Balčikonis. „Čia jis planavo gyventi su šeima, tačiau čia buvo per šalta. Vakarais šeima šildydavosi prie židinio, tačiau, šiam užgesus, namuose iškart pasidarydavo vėsoka.

Nusprendę, kad tokiame name gyventi nesveika, Balčikoniai netoliese pasistatė medinį namuką ir į jį persikėlė. Šis namas buvo perleistas artelėms, įvairioms dirbtuvėlėms. Šaltuose rūsiuose buvo laikomos daržovės, ledas. Vienu metu čia veikė net variklių pervyniojimo dirbtuvės“, – vardija V. Reikalienė.

1972 m. namas pakeitė savo veidą – buvo pastatytas antras aukštas, o raudonas plytas paslėpė šviesus tinkas, ant sienos užteptas taip, kad primintų alaus putą. „Architektas taip sumanė todėl, kad čia pradėjo veikti alaus baras „Aukštaitis“. Tiesa, vietiniai šią vietą vis tiek vadino „Čičinsku“ arba tiesiog panevėžietiškai – „Činčia“.

„Čičinsko“ užeiga, kurioje gaminamas legendinis „Čičinsko“ kepsnys.

Iki šiol čia išlikę dešimtmečius skaičiuojantys kalviški gaminiai, interjerą puošia senosios raudonos plytos, išlikusi tradicija namo languose įžiebti žiburius, reiškiančius, kad užeiga laukia svečių. Tiesa, laikui bėgant, užeiga buvo pervadinta „Čičinsku“. Žinoma, kad pavadinimas teko pagal legendinį čia ruošiamą kepsnį“, – atskleidė turizmo projektų vadovė.

Šis kepsnys iki šiol vilioja ne tik miesto gyventojus, bet ir jo svečius. Tiesa, kepsnį gaubia ne viena paslaptis. „Kitąmet legendinis patiekalas minės savo 50-metį. Tikimės, jog iki tol pavyks išsiaiškinti, kas sukūrė jo receptą. Pervertėme kone visas tarpukario ir sovietines receptų knygas, tačiau jokio net panašaus recepto nesuradome.

Ir nors kepsnys pavadintas legendomis apipinto piktojo ir savo pavaldinius neva žiauriai kankinusio pono Čičinsko (Vladislovo Sicinskio) vardu, šio patiekalo kilmė tikrai nesiekia 17 a., kai gyveno garsusis didikas. Kaip pasakojo pirmosios virtuvės darbuotojos, vardą kepsniui sugalvojo užeigos darbuotojai ta proga, kad 1972 m. sukako 300 metų po didiko mirties.

„Čičinsko“ užeiga, kurioje gaminamas legendinis „Čičinsko“ kepsnys.

Taigi, šis receptas – unikalus, sugalvotas pirmųjų užeigos darbuotojų. Kadangi jos dar gyvos, bendraujame su jomis ir tikimės, kad išsiaiškinsime, kuriai virėjai tiksliai priklauso patiekalo autorystė. Beje, kai kepsnys atsirado, jo forma buvo kiek kitokia, tačiau virėjos vis tobulino receptą ir patiekalas įgavo dabartinę formą“, – šypsosi V. Reikalienė.

Anot moters, atidarydamos užeigą virėjos buvo sukūrusios ne vieną originalų receptą, pavyzdžiui, kepto kumpio ruginės duonos tešloje ar savotiškų bulvių traškučių. Jau 1972 m. čia buvo galima užsisakyti alyvuogių, tai, anot V. Reikalienės, tais laikais buvo deficitinė prekė. „Užeiga buvo tokia populiari, kad čia dažnai nebūdavo vietų, o apsaugininkams tekdavo užremti duris, kad netelpantys svečiai nesibrautų į vidų“, – sako projektų vadovė.

Daugelis čia gamintų patiekalų jau dingo iš valgiaraščio, tik ne „Čičinsko“ kepsnys, jis įveikė laiko išbandymą. Nuo pat užeigos gyvavimo pradžios „Čičinsko“ kepsnys buvo šios vietos firminis patiekalas ir valgiaraščio pasididžiavimas. Taigi, iš ko gaminamas paslaptimis apipintas patiekalas?

„Čičinsko“ kepsnys, pirmieji užeigos darbuotojai, kurie, manoma, ir sukūrė kepsnio receptą.

„Tikslaus recepto atskleisti negalima – užeigos savininkai stengiasi, kad jubiliejaus proga kepsnys būtų pripažintas kulinariniu šalies paveldu. Galiu tik išduoti, kad patiekalas gaminamas iš miltų, varškės, virtų bulvių ir mėsos, kepamas riebaluose. Visa skonio paslaptis – kone juvelyriškas tešlos suvyniojimas, temperatūrų seka kepant kepsnį ir panašūs niuansai.

Nors, kaip minėjau, internete galima rasti daugybę šio patiekalo interpretacijų, autentiškas receptas – „Čičinsko“ virtuvės paslaptis“, – sako V. Reikalienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kepsnys visada patiekiamas šviežias – jis gaminamas tik klientui jį užsakius.

Pramoninis turizmas – mūsų šalies turizmo sritis, kurią mes vis dar rūpestingai saugome už daugybės užraktų. Tačiau kelis dešimtmečius skaičiuojantys fabrikai, miestų kampučiuose besislepiantys restoranai ar valgyklos jau pasirengę priimti smalsius ir nostalgijos vedamus turistus. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ vietos turistams siūlo atrasti pramoninį turizmą, tad surengė ir pažintinę kelionę žurnalistams, įtakos turiniui tai neturėjo.


2 komentarai

Vaida 2021-07-05 10:05 at 10:05

Nieko nėra baisiau už šią knaipę, ir kiek sumokėjo bapkių, kad gautų tokią reklamą.

Atsakyti
Mantas 2021-07-06 13:30 at 13:30

Tik ne “Činčia”, gerb. žurnalistai, o “ČinčĖ”

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kepame tobulą jautienos didkepsnį: kodėl jam reikia leisti „pailsėti“ prieš valgant ir kitos paruošimo gudrybės

confident-noyce

Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradicija įtvirtinta nematerialaus kultūros paveldo vertybės sertifikatu

confident-noyce

Kultūros ministras Lenkijoje su kaimynų kolega aptars paveldo klausimus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau