Mokslininkai perspėja, kad tam, jog globalus šiltėjimas būtų apribotas ties 1,5 laipsnių riba, kaip rekomenduojama Paryžiaus susitarime, COVID-19 pandemijos ekonomikai padarytos žalos atkūrimo planai privalo apimti ir klimato politikos priemones.
COVID-19 pražudė kelis šimtus tūkstančių žmonių ir šia liga susirgo milijonai pasaulio gyventojų, tačiau krizės metu paskelbti karantinai lėmė geresnę oro kokybę.
Vis dėlto, žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vargu ar pasaulio ekonomikai grįžtant prie įprasto gyvenimo ši šviesioji pandemijos pusė išsilaikys ilgesnį laiką.
Net jei globalaus masto karantinai būtų pratęsti iki šių metų pabaigos, nesiėmus žymių ekonominių reformų, šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų sumažinimas, kuris buvo pasiektas pandemijos metu, lems tik menką globalaus šiltėjimo sumažėjimą.
„Mūsų tyrimas parodo, kad tikrasis karantino poveikis klimatui yra nedidelis,“ – pranešime sakė tyrimo bendraautorė Harriet Forster.
„Svarbu yra pripažinti, kad mes sulaukėme didžiulės galimybės paskatinti ekonomiką investuojant į ekologiškąsias pramonės šakas ir tai ateityje gali turėti didžiulį poveikį klimatui,“ – sakė Forster.
Naujajam tyrimui mokslininkai panaudojo globalaus mobilumo duomenis, kuriuos suteikė „Google“ ir „Apple“. Jų pagalba buvo apskaičiuotas karantinų poveikis skirtingoms šiltnamio efektą skatinančioms dujoms ir oro teršalams 123 valstybėse.
Duomenys, kurie buvo surinkti nuo vasario iki birželio mėnesio, demonstravo elgsenos pasikeitimus ir ekonominės veiklos sumažėjimą, kurie lėmė nuo 10 iki 30 procentų siekiantį CO2, azoto oksidų ir kitų teršalų sumažėjimą.
Kadangi elgsenos pasikeitimai, kurie buvo nulemti pandemijos, ir iš to kylantis ekonominis nuosmukis yra laikini, dėl to, anot mokslininkų, momentinis emisijų sumažėjimas klimato kaitai turės minimalų poveikį.
Vis dėlto, tyrimo autoriai teigia, kad pandemija pasaulio vyriausybėms suteikė unikalią progą kovoti su klimato kaita ilguoju periodu.
Kuomet tyrėjai modeliavo skirtingų postkarantino atsikūrimo strategijų poveikį, jie nustatė, kad investicijos į žaliąsias pramones galėtų padėti gydant globalias ekonomikas ir tuo pačiu metu mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas.
Tyrėjai teigia, kad nors pandemijos poveikiai klimatui yra laikini, tačiau jie leido akies krašteliu pažvelgti į progresą, kuris galėtų būti pasiektas įgyvendinant nuolatines struktūrines reformas.
„Dabar priimti sprendimai galėtų suteikti mums stiprų šansą iki amžiaus vidurio išvengti papildomo 0,3°C šiltėjimo, kas perpus sumažina prognozuojamą šiltėjimą esant dabartinėms politikoms,“ – sakė tyrimui vadovavęs autorius Piers Forster.
„Tyrime taip pat pabrėžiamos galimybės sumažinti eismo taršą skatinant žemų emisijų transporto priemones, viešąjį transportą ir dviračių takus,“ – sakė Piers, Priestley Tarptautinio klimato centro Lidse direktorius. „Geresnė oro kokybė iš karto turės labai svarbų poveikį sveikatai ir padės klimatui vėsti“.