Originalūs paminklai dažnai yra pagaminti iš brangesnio ar retesnio granito arba tiesiog – vienetiniai modeliai, sukurti pagal individualų užsakymą. Toks paminklas – tikras meno kūrinys ir pagrindinis kapavietės akcentas, prie kurio yra derinamos visos apdailos detalės ir bendra kapavietės įrengimo koncepcija.
Renkasi pigesnius variantus
Apsilankius Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje galima pamatyti išties unikalių šedevrų, kurie puošia kiek liūdnai atrodančias pagrindines miesto kapines. „Akmens fabriko“ paminklų (ir ne tik) gamybos įmonės savininkas Arvydas Krikščiūnas tvirtino, kad vis dėlto dažniausiai užsakovai renkasi kuo paprastesnius, minimalistinius paminklus.
„Kadaise buvo prestižo reikalas pastatyti didesnį paminklą nei kaimynai pasistatė. Dabar taip nebėra. Šiais laikais klientai ieško pigesnių variantų, kuklesnių sprendimų“, – atviravo vyras.
„Akmens fabrike“ yra viskas – nuo 18,5 tonos sveriančio akmens luito supjaustymo iki raidžių iškalimo ant jau pagaminto paminklo. Pasak A. Krikščiūno, paminklai gali būti įvairiausio storio – nuo 2 iki 20 ir net daugiau centimetrų.
Akmuo iš Skandinavijos
Populiariausias akmuo paminklų gamyboje – juodasis akmuo.
„Iš jo padaroma net 80 procentų paminklų. Jį atsivežame iš Karelijos arba Skandinavijos šalių. Mes didžiuojamės tuo, kad dažniausiai naudojame skandinaviškus akmenis, nes jie patvariausi, kokybiškiausi, ilgaamžiškiausi. Pasitaiko klientų, kurie atėję skundžiasi, kad užsakytas paminklas iš kitų tiekėjų atlaikė vos 5–7 metus ir pakeitė spalvą, įskilo ar kitokiu būdu neatlaikė. Taip yra todėl, kad paminklai padaryti iš kiniško akmens, kuris kokybe nepasižymi“, – pabrėžė A. Krikščiūnas.
Pokyčiai per 40 metų
Vyras antkapių gamybos versle dirba jau nuo 1976 m. „Seniau darbas buvo visai kitoks. Gamyba vykdavo tik rankiniu būdu. Išeidavai į lauką, ieškodavai akmens, tinkančio gamybai. Pasiimdavai įrankius ir dirbdavai lauke. Pasiruošus paviršių, būdavo galima vežtis poliravimui. Palyginti su šių dienų gamyba, seniau tikrai ardavome“, – pripažino verslininkas.
Pagal specialybę A. Krikščiūnas yra statybininkas. Grįžęs iš kariuomenės, dar sovietiniais laikais jis ėmė ieškoti darbo. „Tuomet sutikau dėdę, kuris pasiūlė dirbti prie paminklų gamybos. Tai štai, kai atėjau, taip ir dirbu jau 40 metų. Visko išmokau pats arba mokiausi žiūrėdamas į kitus darbuotojus. Mūsų ten buvo daug – keliasdešimt jaunų vyrų. Esu savamokslis ir gamybiniame procese išmokęs šio amato“, – atviravo jis.
Šiuo metu vyras jau gali išeiti užtarnauto poilsio po 53 metų nepertraukiamo darbo. Tačiau, kaip pats juokėsi, kol turės jėgų, tol ir dirbs.
Darbui palengvinti
„Įmonėje iš viso dirba 19 žmonių. Tarp jų ir mano sūnus Justas, kuris nors ir turi ekonominį išsilavinimą bei yra susikūręs gyvenimą sostinėje, vis dėlto važinėja dirbti čia, pas mane. Tikiuosi kada nors sugrįš gyventi čia, į Velžį ar Panevėžį“, – pasakojo verslininkas.
„Mano mama gimė Velžyje. Sovietiniais laikais mamą ir tėtį ištrėmė. Jie susipažino Sibire, kur aš ir gimiau. Atvykau čia, į motinos tėviškę, įkūriau verslą, pasistačiau namą ir susikūriau tvirtą pagrindą sau ir šeimai“, – tvirtino A. Krikščiūnas.
Pasak verslininko, jis stengiasi užtikrinti darbuotojams kuo lengvesnes darbo sąlygas: „Stengiamės įsigyti įvairių mechanizmų, kurie padėtų lengviau dirbti, kad nereikėtų jiems tampyti, kilnoti sunkių plokščių ir t. t.“
Jis pripažino, kad visą įrangą perka savo lėšomis ir valstybės paramos neprašo.
Per dieną „Akmens fabriko“ komanda gali pagaminti du didelius kapavietės komplektus arba šešis paprastesnius paminklus. „Darbui su akmeniu būtinas vanduo, todėl mūsų fabrike nuolatos pilna vandens ant grindų. Štai todėl ceche yra įrengta ventiliacija, šildomos grindys. Tokiu būdu viskas greičiau džiūsta“, – pasakojo įmonės įkūrėjas.
Velionio pomėgiai
Pasak A. Krikščiūno, dažnai individualūs užsakymai gimsta iš velionio pomėgių, gyvenime nuveiktų darbų. „Pats neseniai netekau draugės, kuri mėgo nardyti. Tad būtent todėl ant paminklo padarėme lelijos žiedlapį, kuris atspindi tą meilę vandeniui“, – atviravo vyras.
Paklaustas, ar dažnai tenka atkalbinėti klientus nuo keistų pageidavimų, paminklų gamintojas juokėsi, kad tai tenka daryti pernelyg dažnai. „Žmonės dažnai atvažiuoja neturėdami supratimo apie tai, kas tinka kapui. Retas kuris žino, jog čia negali būti daugiau trijų spalvų. Kitokiu atveju kapas bus margas kaip čigonės suknelė. Taip pat retas kuris žino, kad negalima statyti paminklo aukštesnio nei 1,20 m.“
Paminklų kainos priklauso nuo begalės kriterijų: dydžio, naudojamo akmens, apdirbimo, darbo ir t. t. Visas komplektas gali kainuoti nuo 1500 eurų. O pats paminklas – nuo 100 eurų. Tiesa, vyras pabrėžė, jog kiekvienas paminklas yra vienetinis, nes nėra dviejų vienodų akmenų. „Kiekvienas akmuo turi savo istoriją ir kiekvienas iš jų yra gyvas“, – kalbėjo A. Krikščiūnas.
