Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) kartu su gamtos tyrimo centro mokslininkais jau kelis dešimtmečius stebi karstinio kraštovaizdžio kitimą. Vienas iš šio stebėjimo elementų – ištirpusio iš išplauto iš žemės gelmių sluoksnių gipso kiekio (denudacijos intensyvumo) skaičiavimas.
Šis skaičiavimas vykdomas tiriant požeminio vandens ištekančio į upes cheminę sudėtį ir kiekį, pagal ką nustatoma kiek kubinių metrų gipso buvo išplauta iš požemio viename kvadratiniame kilomentre. Praktiškai tai reiškia kiek kubinių metrų įvairaus dydžio tuštumų susidaro karstiniame rajone, o didelės požemio tuštumos, esančios arčiau žemės paviršiaus virsta smegduobėmis.
2015 metai pasižymėjo išskirtinėmis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Karstiniame rajone vidutinė oro temperatūra sausio – lapkričio mėnesiais buvo net 3,8 °C aukštesnė už normą. Tai lėmė padidėjusią evapotraspiraciją (išgaravimą) ir mažesnį paviršinio vandens pritekėjimą į gipsingus sluoksnius. 2015 metų sausio – lapkričio mėnesiais kritulių kiekis karstiniame rajone buvo apie 7 proc. mažesnis už normą. Ypač sausa buvo vasaros pabaiga ir ruduo (rugpjūčio – spalio mėnesiai).
Dėl šilto sezono antroje pusėje padidėjusios evapotranspiracijos ir mažo kritulių kiekio, metų pabaigoje išskirtinai pažemėjo vandens lygis karstiniuose ežeruose ir juos maitinančiuose gipsinguose sluoksniuose. Pelanio karstiniame ežere 2015 metų spalio – lapkričio mėnesiais vandens lygis nukrito žemiau 2009-2014 metais išmatuotos žemiausios ribos. Tokia karstinės hidrodinaminės sistemos būsena sudarė palankias sąlygas smegduobių atsiradimui rudenį ir žiemą.
Kita vertus, šilta 2015 metų žiema ir didelis kritulių kiekis žiemą ir pavasarį, metų pradžioje papildė gipsingų sluoksnių vandens išteklius. Karstinių šaltinių nuotėkis 2015 metais buvo labai artimas daugiamečiam. 2015 metų sausio-spalio mėnesiais vidutinis Smardonės debitas (0,248 m³/s) buvo artimas 1994-2013 metų vidurkiui (0,252 m³/s). Tačiau 2015 metų sausio–lapkričio mėnesiais upių nuotėkis (Tatula) buvo apie 30 proc. mažesnis už daugiametį.
Palyginus 2014 ir 2015 metų karstinės denudacijos intensyvumą indikatoriniame Tatulos baseine, matome denudacijos intensyvumo padidėjimą nuo 124 m³/km² iki 185 m³/km² per metus – 49 proc. Lyginant su 1994 – 2014 metų vidutinę gipso cheminę denudacija, jos intensyvumas 2015 metais Tatulos baseine padidėjo 6 procentais.
2015 metais Smardonės baseine (Tatulos-Apaščios vandenskyra) gipso cheminės denudacijos intensyvumas buvo 194 m³/km² per metus – tik 1 proc. mažesnis nei 2014 metais. Labai panaši gipso cheminė denudacija 2015 metais buvo ir Žaliajame šaltinyje (Pasvalio miestas) – 193 m³/km² per metus.