Dažnas įspūdis grįžus iš užsienio neretai būna toks: „Kokie ten visi mandagūs!“ „Ačiū“, „prašau“, net ir visai nepažįstamiems praeiviams tariamas „laba diena“ užsienyje, regis, girdimi gerokai dažniau nei Lietuvoje. Kas tai lemia ir kuo padėkos kultūra yra svarbi?
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad mandagumas, atviras dėkingumas yra ne tiek įgimtos, kiek kultūriškai ir istoriškai nulemtos savybės. Taigi tokie bendravimo bruožai gali būti išsiugdomi.
„Lyginant su daugelio Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojais, lietuviai iš tiesų yra uždaresni, santūresni, padėkomis, šypsenomis ir mandagiu bendravimu aplinkinius pamaloninantys kur kas rečiau ir apskritai mažiau linkę reikšti emocijas. Atvirai reiškiamos emocijos mūsų kultūroje dar neretai suvokiamos kaip silpnumo požymis, siejamas su pažeidžiamumu. To priežastys gali būti ir mūsų tautos istorinė patirtis – sovietmečiu tarsi išmokome per daug nesireikšti, savo mintis ir emocijas pasilaikyti sau, pernelyg neatvirauti“, – sako D. Balčiūnienė.
Vis dėlto psichologė pabrėžia, kad situacija pamažu keičiasi, o viešose erdvėse išgirsti „ačiū“, „prašau“ ar „atsiprašau“ galima vis dažniau.
„Prieš kurį laiką dažną dar stebindavo pardavėjų pasisveikinimas parduotuvėse ar mandagus taksi vairuotojų bendravimas. Šiandien tai jau tapo norma. Padėkos ir mandagaus bendravimo kultūra tikrai auga, o tam didelę įtaką turi žiniasklaida, visuomenės autoritetų rodomas pavyzdys, švietimo sistema, taip pat ir, atrodytų, tokie smulkūs dalykai kaip įvairios dėkingumo akcijos ar koncertai. Tačiau pirmiausia kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs ir rūpintis savo viešojo bendravimo higiena. Juk net jei nuotaika ne pati geriausia, pasisveikinti su kaimynu vis tiek nieko nekainuoja“, – sako D. Balčiūnienė.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ personalo vadovė Margarita Plešakienė priduria, kad norma turėtų tapti ne tik parduotuvių darbuotojų mandagumas, bet ir klientų padėka už jų pastangas.
„Gero žodžio ir mandagaus bendravimo neabejotinai nusipelno ne tik pirkėjai, bet ir juos aptarnaujantys, nuoširdžiai besistengiantys, padėti pasirengę darbuotojai. Tiesą sakant, tokių atvejų, kai pirkėjai pastebi ir padėkoja mūsų darbuotojams, pasitaiko vis dažniau. Dėl to pradėjome iniciatyvą, kuria skatiname pirkėjus pastebėti išskirtinai maloniu bendravimu, paslaugumu ar sąžiningumu išsiskiriančius mūsų parduotuvių darbuotojus ir internetu, mobiliąja programėle ar telefonu palikti apie juos atsiliepimą“, – pasakoja M. Plešakienė.
Šie atsiliepimai nelieka tik gražiais žodžiais. Kiekvieną mėnesį iš visų geriausiai pirkėjų įvertintų „Maximos“ darbuotojų išrenkami devyni, kurie apdovanojami ir paskatinami svajonės išpildymu.
„Kai darbuotojų pastangos ir malonus bendravimas pastebimas, jiems atsidėkojama, tada jie turi dar daugiau motyvacijos toliau nuoširdžiai rūpintis klientais, rodyti jiems išskirtinį dėmesį. Taip tarsi užsukamas ratas – darbuotojai nuoširdžiai stengiasi padėti pirkėjams, o šie jiems mielai atsidėkoja. Manau, tai taip pat prisideda prie padėkos ir malonaus bendravimo kultūros šalyje ugdymo ir puoselėjimo“, – sako M. Plešakienė.
Psichologė D. Balčiūnienė dar priduria, kad net ir paprastas „ačiū“ ar „prašau“ padeda kurti žmonių ryšį, leidžia jiems apsikeisti pozityvumu ir tiesiog jaustis geriau.
„Tokie, kad ir simboliniai, gestai siunčia signalą, kad žmogus yra vertinamas, gerbiamas, o tai labai svarbu geram socialiniam klimatui, pasitikinčiai ir atvirai visuomenei. Be to, toks pozityvumas, viešas mandagumas yra užkrečiamas ir socialinėje erdvėje plinta tarsi ratilai vandenyje. Dėl to tikrai verta nepamiršti padėkoti, pasisveikinti ar tiesiog daugiau šypsotis“, – sako D. Balčiūnienė.