Kasmet šalyje vidutiniškai atliekama po 8,5 tūkst. klubo ir kelio sąnario keitimo operacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vidutiniškai 1 tūkst. tokių operacijų atliekamos naudojant paciento lėšomis įsigytą endoprotezą. Pastaruoju metu šis skaičius mažėja – pacientai vis dažniau renkasi ligonių kasų pirktus dirbtinius sąnarius.
Trejų metų statistika rodo, kad tam tikra dalis – apie 12 proc. pacientų vis dar nesinaudoja galimybe klubo ir kelio sąnario endoprotezus gauti nemokamai, kitaip tariant, įsigytus PSDF lėšomis. „Ir visai be reikalo, nes už šiuos endoprotezus mokėdami iš savo piniginės žmonės gerokai permoka, praranda 2,5-3,5 tūkst. eurų. O juk visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi teisę kokybiškus, pripažintus sąnario endoprotezus gauti nemokamai”, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Pasak jos, visi PSDF lėšomis perkami sąnarių endoprotezai įsigyjami tik iš tarptautinį pripažinimą turinčių gamintojų, todėl baimintis dėl jų kokybės ir patikimumo nėra jokio pagrindo.
Pernai gegužę PSDF lėšomis pradėjus kompensuoti ne tik cementinio, bet ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezus, operacijų, kurių metu naudojamas paciento įsigytas dirbtinis sąnarys, sumažėjo 50 procentų. Dirbtinį kelio sąnarį už savo pinigus pacientai įsigyja gerokai rečiau nei klubo – vos 4 proc. bendro operacijų skaičiaus. Turimi duomenys rodo, kad klubo sąnario endoprotezą savo lėšomis dažniausiai įsigyja 50-69 metų amžiaus asmenys, kelio – 60-79 metų.
Ligonių kasų duomenimis, šiemet buvo atlikta beveik 4000 pirminių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų. Be minėtų klubo ir kelio sąnario endoprotezų, apdraustiesiems PSD kompensuojami čiurnos, peties, alkūnės ir riešinio nykščio dirbtiniai sąnariai bei jų priedai.