Pacientai pasipiktinę: vaistinėse nėra beveik 40 kompensuojamųjų vaistų sąraše įrašytų medikamentų

Pacientai pasipiktinę: vaistinėse nėra beveik 40 kompensuojamųjų vaistų sąraše įrašytų medikamentų

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt / BNS, DELFI, Pixabay.com nuotr.

Pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąraše šiuo metu nėra beveik 40 medikamentų. Atsakingos tarnybos pripažįsta, kad dėl įvairių priežasčių jų tiekimas sutrikęs, tačiau jų teigimu, jie pakeičiami kitais vaistais. Pasak pacientų organizacijų atstovų, dažnas medikamentų kaitaliojimas – išbandymas ir pacientų sveikatai ir medikams.

Audronė Tutlienė 16 metų gyvena su persodintu inkstu. Jai nerimą kelia ne tik kas ketvirtį peržiūrimas kompensuojamųjų vaistų kainynas, bet ir pasigirstantys pacientų skundai, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktų medikamentų vaistinėse nei su žiburiu nerasi. Jai išrašoma 12 kompensuojamųjų vaistų.

„Kiekvienas vaistas turi derėti ir tie vaistai paskirti neatsitiktinai, jie yra tarpusavyje suderinti, kad būtų naudingiausi ir geriausi sveikatai. Jeigu vaisto nėra, aš tiesiog perku jį už savo lėšas, nes aš žinau, kuris man labiausiai tinka ir aš nenoriu keisti ir rizikuoti. Kai kuriais atvejais tenka vėl eiti pas medikus ir derinti dėl pakeitimų. Kai kuriais atvejais tie vaistai galbūt gali tikti ir kažkokio šalutinio neigiamo poveikio nebus trumpuoju periodu. Ilgalaikiu periodu tikrai neaišku, kaip po metų ar dvejų būtų. Bet koks pakeitimas kelia nerimą ir sudėtinga vaistus tarpusavyje suderinti, gali būti šalutinių neigiamų poveikių ir tiesiog tada vėl yra grėsmė prarasti persodintą inkstą“, – pasakoja A. Tutlienė.

BIC

Vaistų kontrolės tarnyba, stebinti vaistų tiekimo sutrikimus, pripažįsta, kad šiuo metu vaistinėse nėra kompensuojamųjų vaistų sąraše įrašytų beveik 40 medikamentų. Kai kurie iš jų įrašyti pirmieji, kuriuos pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, vaistininkai privalo parinkti pacientams. Nėra ir vienintelio tos grupės sąraše esančio Parkinsono ligai gydyti skirto medikamento „Nakom“.

„Tas sąrašas yra gyvas. Jis praktiškai kiekvieną dieną kinta: kažkurie preparatai atsiranda, mes išbraukiame iš sąrašo ir kažkurie preparatai pradingsta. Tai preparatų trūkumas ar kompensuojamų, ar nekompensuojamų yra nuolatinis. Europoje tai nuolat vyksta. Gamykla sustoja, transportas kažkur stringa spūstyse, tarp sienų ir panašiai. Atsižvelgiant, kad ir „Brexito“ tebevyksta pasirengimas, vyksta kiti procesai. Labai įvairūs faktoriai daro įtaką tiems galimiems sutrikimams. Siekiame, kad pacientas gautų pigiausią vaistinį preparatą, tinkamą jo ligai gydyti“, – pasako Vaistų kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas.

Ligonių kasų atstovas Evaldas Stropus neigia, kad vaistų tiekimo trikdžiai gali būti susiję su Sveikatos apsaugos ministerijos įvesta nauja pigiausių generinių vaistų parinkimo tvarka. Esą, pacientų sveikatai įtakos neturės kai kurių vaistų tiekimo sutrikimai, nes kiekvienam medikamentui turima analogų.

„Kaip sakoma, tarp dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę – arba negauti iš viso jokio vaisto, arba kažkurį laiką mėginti vartoti kitą vaistą. Tai be abejo, tas vaistų tiekimas po ketvirčio tikrai atsinaujins. Jeigu nėra vaistinėje pigiausio preparato, tai vaistinė gali išduoti antrą pagal pigumą vaistą pacientui. Negali būti taip, jeigu ateinu, pigiausio nėra ir pacientas jokio vaisto negauna iš tos grupės“, – tikina E. Stropus.

Nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ vadovė sako, kad šiems ligoniams kai kurie kompensuojami medikamentai keičiami kas ketvirtį, o tai išbandymas ne tik jiems, bet ir medikams.

„Jeigu pacientas, kaip minėjau, vartoja 10–15 skirtingų rūšių vaistų, pakeitus vieną, du ar tris, jau tiesiog vaistų sąveika, koncentracijos keičiasi ir jos turi tikrai tą šalutinį poveikį ir ne iš karto pasidaro aišku, kodėl atsirado širdies permušimai, kodėl išryškėjo nevaldomas kraujospūdis, kodėl pablogėja po transplantacijos veikiančio organo funkcija. Tai yra bendra visa visuma ir mes negalim žiūrėti, kad atpigo antihipertenziniai vaistai, kardipologiniai vaistai, reikia žiūrėti į visą visumą“, – teigia asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.

Asociacijos vadovė teigia, kad pacientai yra tapę sistemos įkaitais, kai jų sveikata priklauso ne nuo medikų žinių, o nuo ministerijos vykdomos politikos.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.