Paaiškino, kodėl taip sparčiai nemažėja mirčių nuo COVID-19 skaičius ir kas gali apkartinti vasaros planus

AutoriusMilda Kolesnikovaitė (LRT.lt)Fotolrt.lt

Krentantys COVID-19 atvejų skaičiai džiugina jau ne vieną savaitę, tačiau pastebima, kad mirčių skaičius išlieka panašus jau kelis mėnesius ir nemažėja. Kaip LRT.lt teigė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius, mistikos su nemažėjančiais mirčių skaičiais nėra – viskas vyksta pagal epidemiologinius procesus.

Mirtys seka paskui atvejus

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad mirčių nuo COVID-19 atvejų pasaulyje prieaugis praėjusią savaitę išaugo iki 5,3 proc. nuo 2,4 proc. ankstesnę savaitę, nors naujų šios ligos atvejų prieaugis sumenko nuo 1,9 proc. iki 1,8 procento.

Pavyzdžiui, jau nuo vasario mėnesio matoma, kad Lietuvoje per dieną nuo COVID-19 miršta iki 20 žmonių ir tas skaičius kiek mažėja.

„Visos mirtys seka paskui atvejus – iš pradžių žmogus užsikrečia, tada jam pablogėja sveikata, atsigula į ligoninę ir arba pasveiksta, arba miršta. Tada (vasarį – LRT.lt) mes matėme tai – natūralu, kad mirčių kritimas vyksta su vėlavimu ir užtrunka. Nuo atvejo užfiksavimo iki pasveikimo arba nelaimingos pabaigos gali praeiti 2–3 savaitės“ , – sakė V. Zemlys–Balevičius.

Pasak jo, visais atvejais, ir stebint įvairių šalių duomenis, matoma, kad kai pradeda mažėti atvejų skaičius, po kurio laiko krenta ir mirčių skaičius.

„Kai stebime visus mirčių skaičius, vis tik matome, kad antros bangos metu daugiausiai mirė vyresnio amžiaus žmonių, nes jie dar tik buvo pradėti skiepyti, <…> o jei būtų buvę paskiepyti visi, gal mirčių skaičius nuo atvejų skaičiaus nepriklausytų“, – sako V. Zemlys–Balevičius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje COVID-19, kaip pagrindinė mirties priežastis, nurodyta 4330 žmonių.

Pasak mokslininko, užtenka neskiepytų žmonių kiekio, kad mirčių skaičius nemažėtų dar labiau.

„Atvejai kilo, laikėsi stabilus susergančių vyresnių žmonių skaičius. Ir po to, kai įsibėgėjo vakcinacija, užsikrėtimų atvejų mažėjo, tuomet sumažėjo ir mirčių skaičius“, – teigė V. Zemlys–Balevičius.

V. Zemlys–Balevičius.

Įtakos turi ir vakcinacija

Pasak jo, vakcinavimo efektas ir paaiškina matomą dabartinę dinamiką. Mirčių skaičius nei ženkliai didėja, nei mažėja. Dažniausiai, kaip skelbiama, nuo COVID-19 miršta nevakcinuoti asmenys.

„Žiūrint į paskutines 14 dienų, mirčių pasiskirstymas yra labai aiškus – per paskutines keturiolika dienų niekas nemirė jaunesnių nei 40 m. amžiaus žmonių grupėje. <…> O plius dešimt metų ir iš karto didėja mirčių skaičius. Tarp 60–mečių – 32 mirtys, 70–mečių – 47, vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje per pastarąsias 14 dienų mirė daugiau nei 100 žmonių“, – sakė V. Zemlys–Balevičius.

Pasak jo, 80–ies ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje pastebima problema – šie žmonės vakcinuojasi bene prasčiausiai.

„80+ amžiaus grupėje, jei pasižiūrėsime į vakcinacijos statistiką, pastebima problema, nes jie prastai vakcinuojasi. Skaudu, kad žmonės galėjo pasiskiepyti, bet nenorėjo to daryti. Buvo skelbiama, kad iš tų, kurie miršta, dauguma yra nepasiskiepiję“, – dėstė V. Zemlys–Balevičius.

Anot jo, masinės vakcinacijos poveikį atvejų bei mirčių skaičiui galėsime stebėti liepos mėnesį, o epideminę dinamiką gali lemti ir sezoniškumas.

„Praėjus mėnesiui nuo masinės vakcinacijos pradžios, liepos mėnesį, jau turėtų pradėti matytis jos efektas ir turėtų dar labiau kristi atvejų skaičius, nes mobiliausia žmonių dalis bus paskiepyta. Iš kitos pusės, tie, kas norės, bus tikrai pasiskiepiję, klausimas, kiek bus neskiepytų žmonių ir kiek jie sirgs“, – svarstė V. Zemlys–Balevičius.

„Dabar atvejų mažėja ir klausimas, kur tai sustos. Tikiuosi, kad bus nulis ir vakcinacija bei sezoniškumas bus tie du smūgiai, kurie tą virusą prikals. O kas bus rudenį – pamatysime. Ar net vasarą. <…> Tai, kas gali vasarą sugadinti – nesiskiepijusių žmonių sergamumas“, – supažindino specialistas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruotos aštuonios 20–29 m. asmenų mirtys. 25–ios tarp 30–39 m. žmonių, 68 – 40–49 m. 331 žmogus mirė būdamas 50–59 m.

702 buvo sulaukę 60–69. Daugiausiai gyvybių koronavirusas pasiglemžė 70–79 ir 80–89 m. amžiaus grupėse – atitinkamai 1169 ir 1552. Sulaukę 90–99 metų nuo COVID-19 mirė 469 asmenys.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbiausi savaitgalio įvykiai: migrantų krizė ir lietuvių startai Olimpinėse žaidynėse

confident-noyce

Ligoninėse gydomas 91 COVID-19 pacientas, 11 iš jų – reanimacijoje

confident-noyce

Praėjusią parą nustatyti 189 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių nefiksuota

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau