Organų donorystės paradoksai: pritariančiųjų daugėja, transplantacijų – ne

Organų donorystės paradoksai: pritariančiųjų daugėja, transplantacijų – ne

JP / Pexels.com nuotr.

Pritariančiųjų organų donorystei skaičius perkopė 30 000 – sutikimą organų donorystei po savo mirties jau pasirašė 30 012 Lietuvos gyventojų, informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš jų 19 835 sutikimus pasirašė moterys ir 10 177 – vyrai. 9520 sutikimų buvo pasirašyta elektroniniu būdu, o 20492 – užpildžius popierinę formą.

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai įžvelgia paradoksalią situaciją: nors pasirašančiųjų sutikimus donoro kortelei gauti skaičius pastaruoju metu didėja, donorų skaičiai neauga, taip pat stabilus išlieka ir mirusiųjų atsisakymas donorystei. Organų donorystei šiuo metu nepritaria 33 procentai mirusiųjų artimųjų, į kuriuos gydytojai reanimatologai kreipiasi dėl tokios galimybės.

„Svarstome, kodėl taip yra – kodėl, viena vertus, visuomenė yra geranoriškesnė, altruistiškesnė ir, žvelgdama į ateitį, sutikimą organų donorystei po savo mirties pasirašo dažniau, kita vertus – kai paprašoma padovanoti mirusiųjų organus donorystei, vis dar sulaukiama  ne sutikimo, o prieštaravimo“, –  sako Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė.

BIC

Jos įsitikinimu, priežastis – paradoksali, bet tikėtina: sutikimą donorystei po savo mirties pastaruoju metu dažniausiai pasirašo 18-30 metų jaunimas. O dėl mirusiojo organų padovanojimo donorystei gydytojai reanimatologai dažniausiai kreipiasi į vyresniojo amžiaus žmones – mirusiųjų sutuoktinius (nes į juos pirmiausia reikia kreiptis, vadovaujantis teisės aktais), tėvus (kai mirusysis neturi sutuoktinio ar pilnamečių vaikų). „Vyresniojo amžiaus žmonių požiūris į organų donorystę, deja, vis dar nėra toks palankus, kaip jaunimo. Tikėtina, kad situacija iš esmės pasikeis po kelių dešimtmečių – kai dėl mirusių artimųjų organų dovanojimo donorystei gydytojai reanimatologai kalbės su dabartiniais dvidešimtmečiais, trisdešimtmečiais“, –  sako R.Pekarskienė.

Kita problema, kodėl dalis artimųjų nesutinka padovanoti mirusiųjų organų donorystei – jiems nežinoma, kokia buvo mirusiojo valia šiuo klausimu. Neretai artimieji taip ir pasako: „Nedovanosime organų donorystei, nes nežinome, ar jis to būtų norėjęs“.

„Akivaizdu, kad kai kuriose šeimose vis dar vengiama atviro ir nuoširdaus pokalbio apie organų donorystę. O juk užtektų bent vieną kartą šeimos nariams išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu – ir nelaimės valandą artimiesiems lemtingą sprendimą būtų lengviau priimti“, – siūlo R.Pekarskienė.

Išsamesnė donorystės ir transplantacijų statistika

Šiuo metu organų, audinių ir ląstelių transplantacijų Lietuvoje laukia 470 sergančiųjų, iš jų – 26 vaikai. Donoro inksto transplantacijos laukia 163, kasos ir inksto komplekso – 8, plaučių – 7, širdies – 46, širdies ir plaučių komplekso – 3, kepenų transplantacijos – 74 žmonės. 90 recipientų būtina ragenos transplantacija, 79 – kaulų čiulpų transplantacija. Kai kurie sergantieji miršta, transplantacijos taip ir nesulaukę.

Alytaus apskrities gyventojai yra pasirašę 1437 sutikimus donorystei, Kauno apskrities gyventojai –  5835 sutikimus, Klaipėdos apskrities gyventojai – 2490 sutikimų. Marijampolės apskrities gyventojai yra pasirašę 1431 sutikimą, Panevėžio apskrities gyventojai – 2380 sutikimų, Šiaulių apskrities gyventojai – 2765 sutikimus. Tauragės apskrityje sutikimus donorystei pasirašė 527 gyventojai, Telšių apskrityje – 781 gyventojas, Utenos apskrityje – 995 gyventojai. Daugiausia sutikimų donorystei – 11371 – yra pasirašę Vilniaus apskrities gyventojai.

Šiemet Lietuvoje atliktos 103 transplantacijos: 33 inksto transplantacijos (31 recipientui transplantuoti mirusių donorų inkstai ir dviem – gyvų donorų inkstai), 8 kepenų, 1 širdies, 10 ragenos ir 51 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.