Seimo opozicija baiminasi rajoninių ligoninių uždarymo, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tvirtina, jog jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo nėra.
„Tinklas bus sudaromas vienasmeniškai ministro sprendimu, kokie kriterijai, mes nežinome, pasirodė sąrašas viename portale, visuomenė sunerimusi, pateikta klaidinga informacija, kuri šmeižia rajonines įstaigas“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė konservatorius Antanas Matulas.
„Tas sąrašas ligoninių, mes Sveikatos reikalų komitete negavome informacijos, nors daug kartų girdėjome, kad įstaigos bus optimizuojamos, restruktūrizuojamos, neaišku, pagal kokius kriterijus“, – kalbėjo A. Matulas.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, jog ministras neturi aiškios vizijos, kaip reikėtų pertvarkyti ligoninių tinklą ir kiek tai kainuos.
„Mes labai aiškiai matome, kad ministras neturi aiškios vizijos, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą. Jei mes visus tuos ligonius, kuriuos šiandien gydo rajoninės ligoninės, nukreipsime į universitetines ligonines, mes ten turėsime daug gulinčių koridoriuose arba mirštančių pakeliui“, – kalbėjo J. Olekas.
„Šiandien labai aiškiai mes reikalaujame iš ministro, kad jis pateiktų tą viziją, ir kaip įgyvendins, ir kaip finansuos, nes kiekviena reforma reikalauja papildomų lėšų“, – kalbėjo J. Olekas.
Seime priėmus pataisas, kurios sveikatos apsaugos ministrui suteikia teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, žiniasklaidoje paskelbtas sąrašas su rajoninėmis ligoninėmis, kurios esą gali būti reformuotos ar uždarytos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas yra vetavusi, tačiau „valstiečiai“ tvirtina veto atmesiantys.
Tarp „mirtininkių“ įvardytos Plungės, Švenčionių, Vilkaviškio, Jonavos, Lazdijų, Šilutės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Utenos, Šakių, Radviliškio, Rokiškio, Druskininkų, Biržų ir kitos gydymo įstaigos.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis reaguodamas „feisbuke“ paskelbė, kad „SAM neturi ir neturėjo jokio „juodojo sąrašo“, teigdamas, jog dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija.
„SAM ir pavaldžios įstaigos turi nemažai analizių ir statistinių duomenų apie gydymo įstaigų veiklą įvairiais aspektais, tačiau tai nėra jokie juodieji sąrašai“, – teigia R. Karbauskis.
„SAM vadovybė tai vertina vienareikšmiškai: kaip opozicijos bandymą kiršinti visuomenę, kelti nerimą, sėti paniką ir organizuoti masinį nepasitenkinimą, nesant jokių konkrečių faktų“, – tvirtina „valstiečių“ vadovas.
Tuo tarpu šiame sąraše atsidūrusių rajoninių ligoninių vardu kalbėję atstovai piktinosi pateiktais duomenimis, vadindami juos šmeižikiškais.
Plungės meras liberalas Audrius Klišonis teigė, jog minimi Plungės ligoninės trūkumai ištaisyti, o kai kurie fiksuoti dėl tokių paradoksalių situacijų, kai dirbant aukštesnės kvalifikacijos medikui, nei reikalaujama, buvo fiksuota, kad tokio išvis nėra.
„Plungėj dirba aukštesnės kvalifikacijos chirurgai ir dėl to buvo susirašinėjama su akreditavimo tarnyba, ar iš tiesų aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gali atlikti bendrojo chirurgo paslaugas. Galų gale per vieną dieną gydytojui, kuris yra aukštesnės kvalifikacijos chirurgas, buvo išduota licencija ir buvo (formaliai – BNS) užtikrintas paslaugų teikimas visą parą, nors jis visuomet ir buvo užtikrinamas“, – teigė meras.
Dėl priekaištų, kad neužtikrinama laboratorijos paslauga visą parą, meras tvirtino, kad reikalavimas, jog visą laiką budėtų gydytojas-biologas, su dabartinėmis technologijomis jau yra perteklinis.
„Dėl Plungės laboratorijos, ji iš tikrųjų yra sertifikuota, turi europinį sertifikatą, ir laboratorijos paslauga užtikrinama visą parą. Akreditavimo tarnyba reikalauja, kad visą parą budėtų gydytojas. Šiuo metu mūsų ligoninės ir kitų laboratorijos yra automatizuotos, ir klinikinė laborantė, kuri paima kraujo tyrimą, įdeda į aparatą, kuris automatiškai pateikia rezultatus, tai yra atspausdinama, atiduodama gydančiam gydytojui. Ministerijos teisės aktai, kurie reikalauja šito dalyk, yra atsilikę nuo pažangos, kurią turime“, – kalbėjo meras, turintis farmacininko išsilavinimą.
Šakių meras konservatorius Edgaras Pilypaitis teigė, kad perkėlus tam tikras medicinos paslaugas į universitetines ligonines susidarys didžiulės eilės, gyventojams, ypač socialiai jautresnėms grupėms, pensininkams, bus apsunkintos galimybės gauti gydymą.
„Šakiuose pernai buvo atlikta apie 800 operacijų, 500 būtų prilyginamos didžiosioms operacijoms, tai jei mes jas perkeltume į Kauną, turint omenyje, kad panašaus lygio ir apimties yra Jurbarkas, dar šiek tiek didesnis Vilkaviškis, sukelkime viską į Kauną – kokia ten infrastruktūra, pateikimas, eilės?“ – kalbėjo meras.
Druskininkų ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Viktoras Meižis teigė, jog sveikatos sistemai reikalinga reforma, bet nerimą kelia nežinia.
„Labiausiai nerimą kelia nežinia, kada nežinia ir nerimas, tada negali tinkamai organizuoti darbo. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai ne kartą buvo susitikę su ministru, mes tikrai palaikome poziciją, kad reikia reformos, be reformos sistema subyrės. Bet reikalingas sisteminis požiūris“, – kalbėjo V. Meižis.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustienienė teigė, jog pacientai nepritaria reformai, ir prašė Seimo narių palaikyti prezidentės veto.
Prezidentė D. Grybauskaitė vetavo Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
Pagal pataisas, sveikatos apsaugos ministras būtų įgijęs teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų būtų prioriteto tvarka sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
