Leideno universiteto, Nyderlanduose, kompiuterinis algoritmas pastebėjo vienuolika asteroidų, kurie galiausiai gali susidurti su Žeme.
Visi jie buvo pražiopsoti NASA programinės įrangos, o taip nutiko dėl jų chaotiškų orbitų, kurias dabartinėms technologijoms yra sudėtinga prognozuoti ir identifikuoti, kaip potencialiai pavojingas.
Kiekvieno jų diametras yra daugiau nei 100 metrų ir jie pro mūsų planetą praskries arčiau nei per dešimt atstumų skiriančių Žemę ir Mėnulį.
Palyginimui, Tunguskos objekto, kuris Sibire medžius išguldė 2000 km² plote, diametras siekė apie 50–80 metrų.
Vis dėlto, šios kosmoso uolienos pavojaus nekels bent jau per mūsų gyvenimo trukmę, vis dėlto, pavojingai arti Žemės jie atsidurs kažkada tarp 2131 ir 2923 metų.
Savo tyrime, astronomas ir simuliacijos ekspertas Simon Portegies Zwart ir jo kolegos parengė vadinamąjį neuroniškąjį integrinį grandyną – algoritmą, sukurtą pagal žmogaus smegenų modelį, galintį tirti tendencijas, kuris panaudotas potencialiai pavojingų asteroidų medžioklei.
Pirmasis skaičiavimų rinkinys, modeliuojantis Saulės sistemą ir dirbtinius asteroidus, buvo vykdytas naudojantis naujuoju galingu Leiden universiteto superkompiuteriu „ALICE“.
Vis dėlto, išlavinus asteroidų stebėjimo meną, pats neuroniškasis integrinis grandynas tuomet jau gali būti vykdomas ir paprasčiausiame nešiojamame kompiuteryje.
Savo sistemą mokslininkų komanda praminė „Hazard Object Identifier“ arba „HOI“, kuris išvertus iš olandų kalbos reiškia „labas“.
Mokslininkai nustatė, kad „HOI“ gali pastebėti gerai žinomus pavojingus, arti Žemės skriejančius asteroidus – išbandžius sistemą prieš NASA 2000 kosmoso objektų duomenų bazę, „HOI“ pademonstravo 90,99 procentų tikslumą.
Be to, ji taip pat sugebėjo išrinkti vienuolika naujų asteroidų, kurie anksčiau nebuvo klasifikuoti, kaip potencialiai pavojingi.
„Dabar žinome, kad mūsų metodas veikia, tačiau mes neabejotinai norėtume leistis į gilesnius tyrimus, pasinaudodami geresniu neuroniškuoju integriniu grandynu ir su dar didesniu indėliu,“ – sakė profesorius Portegies Zwart. „Klastingoji dalis yra maži trikdžiai orbitos skaičiavimuose, galintys lemti žymius išvadų pasikeitimus.“
Nepaisant to, mokslininkai viliasi, kad ateityje dirbtinis neuroniškasis integrinis grandynas galėtų būti panaudotas nustatyti potencialiai pavojingus kosmoso objektus ir tai darytų kur kas greičiau nei šiuo metu kosmoso agentūrų naudojami metodai.
Asteroidų, kurie yra susidūrimo su Žeme kurse, ankstesnis identifikavimas leistų žmonijai sukurti strategiją, kaip išvengti susidūrimo, teigė komanda.