13 C
Panevėžys
Antradienis, 11 gegužės, 2021

Nustatyta, kad vos 3 proc. pasaulio paviršiaus išvengė laukinės gamtos praradimų

Autoriusgismeteo.ltFotopixabay.com

Vos 3 procentai pasaulio sausumos išlieka ekologiškai nepaliesti, skelbiama remiantis naujausiu tyrimu, kuris rodo, kad rūšių buveinėms daroma žala yra žymiai didesnė, nei buvo manyta iki šiol.

Mokslininkų teigimu, yra vos kelios vietovės planetoje, kurios dar gali būti klasifikuojamos, kaip „išskirtinio ekologinio vientisumo“, nepaisant to, kad laukinės gamtos plotai vis dažniau yra pripažįstami, kaip svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui.

Vos 2,8 procentai pasaulio sausumos paviršiaus yra funkcionaliai nepaliesti, kas reiškia, kad čia nebuvo prarastos rūšys, kurios paveiktų sveiką ekosistemos funkcionavimą. Šis skaičius yra 10 kartų mažesnis nei ankstesni skaičiavimai.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Frontiers in Forests and Global Change“, taip pat skaičiuoja, kad apie 2,9 procentai pasaulio sausumos paviršiaus gali būti laikomi „fauniškai nepaliestais“, tai yra, nepraradę gyvūnų rūšių.

„Mes žinome, kad nepaliestos buveinės yra vis labiau prarandamos, o nepaliestų buveinių vertė buvo įrodyta tiek biologinei įvairovei, tiek žmonėms,“ – sakė tyrimui vadovavęs autorius, Dr. Andrew Plumptre iš Pagrindinių biologinės įvairovės sričių sekretoriato Kembridže.

Tačiau šiame tyrime nustatyta, kad didelėje dalyje to, ką mes laikome nepaliesta buveine, yra prarastos rūšys, kurios buvo medžiotos žmonių arba buvo prarastos dėl invazinių rūšių ar ligų kaltės.

Tyrimo metu, kaip funkciškai nepaliestos teritorijos, buvo identifikuotos: Rytų Sibiras ir Kanados šiaurė, Amazonės ir Kongo baseino tropinių miškų dalys bei Sacharos dykuma.

Tyrime pažymėta, kad daugelį ekologiškai nepaliestų teritorijų valdo vietinės čiabuvių bendruomenės, kurios atliko gyvybiškai svarbų vaidmenį išlaikant šių teritorijų ekologinį vientisumą.

Anot Dr. Plumptre, tyrimo rezultatai parodė, kad gali būti įmanoma iki 20 procentų padidinti ekologinio nepaliestumo teritorijas, „tiksliniu būdu vėl įvedant prarastas rūšis į vietoves, kuriose žmonių poveikis vis dar yra nedidelis“.

Ir tai tik „su sąlyga, kad bus sprendžiamos grėsmės, kylančios jų išlikimui, o jų skaičiai būtų atstatomi iki tokio lygio, kad jie atliktų savo funkcinį vaidmenį,“ – pridūrė jis.

Anksčiau šiais metais vienas profesorius prognozavo, kad per ateinančius 50 metų Amazonės atogrąžų miškai, kurie yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio ekosistemų, gali virsti nesvetinga sausa lyguma.

Tuo tarpu kitame tyrime nustatyta, kad sausumos ekosistemos greitai artėja prie „temperatūros lūžio taško“, kurį peržengus jos gali pradėti išleisti C02 į atmosferą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sužibo viltis: koralinių rifų atkūrimo programa jau skina pergalę

confident-noyce

Bjaurus pokštas: rasta gulbė, su kojine ant galvos

confident-noyce

Kodėl gorilos mušasi į krūtinę? Viskas čia kur kas gudriau nei manėte

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau