Sunku rasti žmogų, kuris neatkreiptų dėmesio į danguje po lietaus įsitaisiusią vaivorykštę. Ši spalvinga lietuvių vadinama Laumės juosta nuo seniausių laikų žmonėms kėlė didelį įspūdį, pasigėrėjimą, o kai kuriems net baimę.
Visgi, šiuo fenomenu Lietuvoje pasigrožėti galime daugiausia šiltuoju metų laiku, o vaivorykštės pasirodymas būna ganėtinai trumpas.
Tačiau Žemėje yra vieta, kurioje šis reiškinys labai dažnas ir trunka ilgai, tad visai pelnytai tai yra geriausia vieta pasaulyje išvysti įspūdingiausias vaivorykštes.
Jei pagalvojote apie Havajus – esate visiškai teisūs.
Naujai paskelbtame tyrime aiškinama, kodėl būtent šis salynas yra geriausia vieta pasaulyje grožėtis vaivorykštėmis.
„Bulletin of the American Meteorological Society“ paviešintame tyrime mokslininkai pristatė šį daugelio mėgstamiausią orų reiškinį bei aprašė faktorius, dėl kurių Havajų vaivorykštės yra kur kas įspūdingesnės už tas, kurios pasirodo kitose pasaulio vietose.
Tyrimo autorius Steven Businger pranešime išreiškia apmaudą, kad šis fenomenas nesusilaukia daugiau dėmesio švietimo programoje.
Kalbėdamas apie unikalias Havajų vaivorykščių savybes, Businger aiškina, kad prie spalvingojo salyno dangaus nuostabumo prisideda keturi skirtingi veiksniai, rašo hawaii.edu.
Visų pirma, salų padėtis atmosferinėje cirkuliacijoje, žinomoje kaip Hedlio cirkuliacijos modelis (angl. Hadley Cell), užtikrina, kad daugumą dienų Havajai yra lankomi šiaurės vakarinių vėjų.
Tai sukuria konvekcinio lietaus epizodus, tarp kurių įsiterpia giedro dangaus zonos, leidžiančios saulės šviesai susimaišyti su lietumi ir suformuoti vaivorykštes.
Tuo tarpu naktinė vandenyno teikiama šiluma lemia oro kilimą aukštyn ankstyvo rytmečio metu, dėl ko vaivorykštės susidaro „pačiu laiku pusryčiams“.
Priešingai, vakarinės vaivorykštės susiformuoja, kuomet per dieną temperatūros kyla, sukurdamos oro sroves. „Dėl šių sąlygų popiečio metu virš kalvagūbrių, virš Oahu ir Kauai, formuojasi lietūs, dėl ko saulei leidžiantis pasirodo gausybė vaivorykščių,“ – sakė Businger.
Tokia kalnuota topologija yra kitas esminis faktorius, lemiantis Havajų vaivorykščių šou, nes viršukalnės priverčia atogrąžų vėjus kilti ir vėsti, taip sukeliant lietų. Be šių kalnų, salynas būtų tarsi dykuma, beveik visiškai be lietaus ir, žinoma, be vaivorykščių.
Galų gale, atoki Havajų lokacija užtikrina, kad oras čia yra didžiąja dalimi be taršos, žemyninių dulkių ir žiedadulkių, o tai reiškia, kad jame esama nedaug aerozolinių dalelių, kurios galėtų sklaidyti saulės šviesą ir slopinti vaivorykštės grožį.
Visi šie veiksniai drauge leidžia Havajų vaivorykštėms išsilaikyti ištisas valandas, kuomet, anot Businger, vasaros metu jos gali tęstis iki 6,5 valandų, o žiemą – net iki 8,5 valandų.
Dėl to nenuostabu, kad vaivorykštės taip dažnai yra sutinkamos Havajų mitologijoje ir kultūroje.
Pavyzdžiui, Havajų kalboje „yra žodžių skirtų apibūdinti prie žemės prigludusias vaivorykštes (uakoko), vos matomas vaivorykštes (punakea), mėnulio vaivorykštes (ānuenue kau pō) bei daugybė kitų“, aiškino Businger.
Taigi, Havajai gali pasigirti ryškiausiomis, gausiausiomis ir ilgiausiai trunkančiomis vaivorykštėmis visoje planetoje, nors žadą atimančių dangaus gražuolių tikrai pasiseka išvysti ir kituose pasaulio kampeliuose.