Mokslininkų komandos iš Merilando universiteto atliktas tyrimas parodė, jog per beveik 100 metų Afrikos Sacharos dykuma užtikrintai prasiplėtė beveik 10 proc. nors būta ir didesnių svyravimų.
Sacharos, kuri yra didžiausia pasaulyje šilto klimato dykuma, savo dydžiu beveik prilygstanti Junginių Amerikos valstijų plotui (apie 9,3 milijonų kvadratinių kilometrų), plėtimosi dydis svyravo nuo 11 iki 18 proc., priklausomai nuo sezono.
Mokslininkai analizavo metinius lietaus kritulių duomenis, surinktus Afrikoje iki 2013 metų. Kuomet teritorijoje vidutinis kritulių kiekis yra mažesnis nei 10 cm per metus, tuomet ši vietovė laikoma dykuma.
„Afrikoje vyraujančios tendencijos, kuomet vasaros darosi vis karštesnės, o lietingieji sezonai sausėja, yra sietini su tokiais faktoriais, kurie apima augantį šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį ir atmosferoje esančius aerozolius,“ – sakė Ming Cai, programos direktorius iš Nacionalinio mokslo fondo Atmosferos ir geokosmoso mokslų poskyrio, kuris ir finansavo šį projektą. „Šios tendencijos turi pragaištingų padarinių Afrikos žmonių gyvybėms, kurios remiasi žemės ūkio pagrindu kuriamomis ekonomikomis.“
Afrikoje žiemos yra stabilios, tačiau vasaros šiltėja. Dėl to situacija Afrikoje jau yra ganėtinai sudėtinga. Čado ežeras yra pusiau sausringa pereinamoji zona tarp Sacharos ir derlingų savanos žemių pietuose, rašo upi.com.
Visas Čado baseinas patenka į regioną, kur Sachara plečiasi pietų kryptimi, o pats ežeras sausėja. Mokslininkai teigia, kad tai labai akivaizdus sumažėjusio kritulių kiekio pėdsakas, ne tik vietos, bet ir viso regiono mastu.
Didžiausias padidėjimas fiksuotas vasaromis, kuomet per 93 metų laikotarpį Sachara padidėjo 16 procentų. Kaip ir kitų dykumų atveju, Sacharos ribos kinta tarp sausų žiemų ir drėgnų vasarų.
Didžiausi skirtumai vyko tarp Sacharos šiaurinių ir pietinių ribų. Mokslininkai mano, kad trečdalis plėtros gali būti siejama su žmogaus sukelta klimato kaita, o likę du trečdaliai siejami su klimato ciklais.