Nuolatos jaučiate nuovargį? Dažnai dėl nuovargio kaltiname per daug įtemptą gyvenimo būdą. Tačiau jei nuolat jaučiatės pavargę – neignoruokite to.
Pabandykite skirti nuo 2 iki 3 savaičių padaryti kelis gyvenimo būdo pokyčius: daugiau miegokite, pakoreguokite socialinio gyvenimo kalendorių, valgykite daugiau sveiko maisto, gerkite daugiau skysčių, vartokite mažiau kofeino ir alkoholio. Jei po šių pokyčių vis dar jausite nuovargio simptomus, tuomet jums reikia profesionalios pagalbos. Per didelis išsekimas gali būti daug rimtesnės medicininės būklės ženklas.
Anemija
Nuovargis, kuris kyla dėl anemijos, yra raudonųjų kraujo kūnelių, pernešančių deguonį, trūkumo rezultatas. Kai kūnui trūksta deguonies, jaučiatės silpnai, trūksta oro. Anemiją gali sukelti geležies ir vitaminų trūkumas, kraujo praradimas, vidinis kraujavimas, ar lėtinės ligos, tokios kaip reumatinis artritas, vėžys ar inkstų nepakankamumas.
Simptomai: nuovargis yra pagrindinis simptomas. Taip pat jaučiamas didelis silpnumas, nemiga, sutrikęs dėmesys, pagreitėjęs širdies plakimas, skausmai krūtinės srityje bei galvos skausmas. Paprasti pratimai, kaip lipimas laiptais ar neilgų distancijų vaikščiojimas, gali sukelti nuovargį.
Skydliaukės sutrikimai
Jei jūsų skydliaukės hormonai nefunkcionuoja tinkamai, jus vargins net paprasti kasdieniai darbai. Ši liauka yra randama kaklo priekyje, maždaug vyriško kaklaraiščio mazgo dydžio. Skydliaukė gamina hormonus, kurie kontroliuoja jūsų medžiagų apytaką. Per didelis kiekis šių hormonų (skydliaukės padidėjimas) sukelia metabolizmo pagreitėjimą. Per mažas (skydliaukės nepakankamumas) sukelia metabolizmo sulėtėjimą.
Simptomai: Skydliaukės padidėjimas sukelia raumenų silpnumą ir nuovargį, kurį pirmiausia galite pastebėti šlaunų srityje. Gali tapti sunkiau važinėtis dviračiu ar lipti laiptais. Kiti simptomai gali būti netikėtas svorio praradimas, nuolatinis šilumos jausmas, padidėjęs širdies pulsas, trumpesnės ir ne tokios dažnos menstruacijos bei padidėjęs troškulys. Skydliaukės nepakankamumas sukelia nuovargį, sumažėjusį koncentracijos lygį, raumenų skausmą, net kai yra nedidelis aktyvumas. Kiti simptomai yra svorio priaugimas dėl vandens užlaikymo organizme, nuolatinis šalčio jausmas (net jei oras yra šiltesnis), skausmingesnės ir dažnesnės menstruacijos bei vidurių užkietėjimas.
Diabetas
Daugiau nei milijonui žmonių kasmet yra diagnozuojamas antro tipo diabetas, tačiau dar daugiau jų gali net nežinoti, kad jį turi. Gliukozė yra kuras, kuris padeda kūnui funkcionuoti. Žmonėms su antros stadijos diabetu, gliukozė kaupiasi kraujyje, jie negali normaliai vartoti gliukozės. Pritrūkus energijos normalioms kūno funkcijoms, sergantys diabetu, dažnai pastebi – nuovargis yra pirmasis įspėjamasis ženklas.
Simptomai: Pagrindinis ženklas – išsekimo jausmas. Kiti ženklai gali būti padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, alkis, svorio praradimas, irzlumas, grybelinės infekcijos bei pablogėjęs regėjimas.
Depresija
Tai daugiau nei „niūri nuotaika“, – depresija yra pagrindinė liga, kuri paveikia mūsų miegą, mitybą, savivertę bei kitus pojūčius. Negydomi depresijos simptomai gali tęstis savaites, mėnesius, ar netgi metus.
Simptomai: Depresijos požymiai visiems yra skirtingi. Dažniausiai depresija gali sukelti energijos sumažėjimą, miego ir valgymo įpročių pakitimus, atminties ir koncentracijos problemas bei beviltiškumo, nevisavertiškumo ir negatyvumo emocijas.
Reumatinis artritas (RA)
Šią autoimuninę ligą nėra lengva aptikti anksti, tačiau yra keli subtilūs požymiai, kurių reikėtų saugotis. RA susergama tuomet, kai jūsų imuninė sistema nusitaiko prieš save ir pradeda atakuoti sveikus sąnarių audinius, kas kartais gali sukelti nepagydomą žalą kaulams bei kremzlėms.
Simptomai: Nuovargis, energijos nebuvimas, apetito praradimas, sąnarių skausmas yra pagrindiniai simptomai, kurie gali būti pastebėti kartu su kitais sveikatos sutrikimais. Reumatologai ieško bent keturių iš šių kriterijų, kad diagnozuotų RA: rytinis standumas sąnarių viduje ir aplink juos, kuris tęsiasi bent valandą; bent trejos sąnarių vietos, kuriose yra minkštojo audinio tinimo ar skysčio; bent viena sutinusi sąnarių vieta rieše, pirmajame sąnaryje ar viduriniame piršto sąnaryje; tų pačių sąnarių vietų pakitimas abiejose kūno pusėse; audinio gumbai po oda, riešo ar rankos kaulo erozija, parodoma rentgenogramos.
Miego apnėja
Jei pabudę vis tiek jaučiatės pavargę, nepaisant to, kiek ilgai ilsėjotės, gali būti, jog sergate šia liga. Miego apnėją charakterizuoja kvėpavimo sutrikimai miego metu. Miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys, ji susiaurėja. Jei kvėpavimo takai siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir miegančiajam ima trūkti oro. Tuomet žmogaus smegenys pradeda žmogų žadinti, kad pabudęs jis vėl pradėtų kvėpuoti. Žmogus, turintis miego apnėją per naktį gali nustoti kvėpuoti dešimtis ar net šimtus kartų.
Simptomai: Miego apnėja pasireiškia knarkimu ir nuovargiu kitą dieną. Kadangi miego apnėja gali sukelti širdies ligas, padidėjusį kraujo spaudimą, bei insultą, įtariant šią ligą rekomenduojama apsilankyti pas daktarą.
