Nuo 2022-ųjų Lietuvoje galėtų atsidaryti mažos privačios natūralios fermentacijos sidro gamyklėlės, savo reikmėms gaminančios iki 10 tūkst. litrų šio gėrimo. Jų, kaip ir smulkiųjų alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojų, siūloma nereikalauti turėti tyrimų laboratoriją.
Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime registravo 13 parlamentarų, priklausančių valdantiesiems. Iniciatoriai teigia, jog tai sudarys sąlygas atsirasti smulkiems sidro gamintojams, kurie dėl didelių reikalavimų dabar neveikė.
Pasak parlamentinio Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, sidro gamyba svarbi obuolių augintojams.
„Nes jie dabar gali spausti tik sultis. Tas verslas klesti, bet kodėl, skirtingai nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, ribojama kraftinio (ne masinės gamybos – BNS) sidro gamyba, o leidžiama vyno, midaus“, – BNS aiškino A. Kupčinskas.
Jis pabrėžė, kad smulkiems gamintojams įsigyti kokybės tyrimo laboratorijas per brangu, nes jos kainuoja 60-70 tūkst. eurų.
A. Kupčinskas abejoja, ar tokia produkcija užimtų didelę rinkos dalį bei paskatintų alkoholio vartojimą.
„Rinkos jie neiškraipytų ir nepadidintų alkoholio vartojimo, nes šis produktas ir kainuotų nemažai, tikrai daugiau nei eurą. Sidras, supilstytas į skardines, dabar kainuoja panašiai kaip alus“, – kalbėjo jis.
A. Kupčinskas, be kita ko, teigė, kad rūgštesnis smulkių gamintojų sidras gali ir nebūti toks populiarus, kaip masinės gamybos.
Jeigu Seimas tokioms pataisoms pritars, licencijų gaminti sidrą galės siekti ir įmonės, neturinčios finansinių ar techninių galimybių įsirengti nuosavas laboratorijas, bet bus sudariusios sutartis dėl naudojimosi kitų laboratorijų paslaugomis.
