Milžiniškas ledkalnis, kuris savo dydžiu panašus į Sidnėjaus miesto, atskilo nuo Antarktidos ledyno.
Tačiau ekspertai skuba raminti, jog šį kartą klimato kaita čia nieko dėta. Specialistai įvardino, jog šis įvykis yra natūralaus šelfinio ledyno ciklo dalis.
1636 kvadratinių kilometrų ledo blokas sveria apie 315 milijardus tonų. Savo dydžiu jis yra panašus į Skajaus salą arba Sidnėjų ir penkis kartus lenkia Maltos salos plotą.
Pavadintas D-28, jis nuo šelfinio ledyno atsiskyrė rugsėjo 26 d. ir nuo pat 1960-ųjų yra pats didžiausias iš Amery ledyno susiformavęs ledkalnis.
Vis dėlto, šis įvykis nėra sietinas su klimato kaita ir jos poveikiu kylančiam ir šylančiam jūrų vandeniui, teigia ekspertai.
Profesorė Helen Amanda Fricker iš Scripps Okeanografijos institucijos, kuri šį regioną tyrinėjo beveik 20 metų, sakė: „Tai normalaus ledynų šelfo ciklo dalis, kur kas 60–70 metų mes stebime didžiuosius ledkalnių gimimo reiškinius.“
Ji sakė: „Mes žinojome, kad galiausiai tai įvyks, tačiau tikrinant mūsų budrumą, šis reiškinys įvyko ne visai ten, kur mes tikėjomės.“
Profesorė Fricker teigė, kad pirmiausia plyšį mokslininkai pastebėjo šelfinio ledyno priekyje, dar 2000-ųjų pradžioje ir prognozavo, kad didelis ledkalnis čia atskils kažkada tarp 2010 ir 2015 metų.
Ben Galton-Fenzi, glaciologas dirbantis Australijos ekspedicijoje Antarktidoje, pasakojo, kad ledkalnis „tiesiogiai nepaveiks jūros lygio, nes šelfinis ledynas jau ir taip plūduriuoja, lyg koks milžiniškas ledo kubelis vandens stiklinėje.“
Mokslininkams šis atskilęs ledkalnis itin įdomus, kadangi jie stebės kaip jis sparčiai tolsta nuo žemyno, kokią įtaką šis atskilimas turės likusiai šelfinio ledyno daliai ar ji tirps toliau ir kaip sparčiai.