18.3 C
Panevėžys
Trečiadienis, 29 gegužės, 2024

NSGK pirmininkas siūlo gynybos mokesčio startą 2025-aisiais

AutoriusJūratė Skėrytė (bns)Fotobns, elta

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais.

Tiek partneriai, tiek opozicijos atstovai sutinka, kad būtina rasti tvarų sprendimą krašto apsaugai finansuoti, tačiau tam jie mato skirtingus sprendimo būdus.

„Idėja ieškoti geriausio sprendimo dėl gynybos mokesčio – ant stalo. Matyt, nespėsime šiais metais, kalbame apie kitų metų laikotarpį. Jei priimtume kitąmet, tvarus sprendinys įsigaliotų 2025 metais“, – BNS sakė NSGK vadovas.

Apie gynybos mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

„Planuoju diskusijas pradėti nuo to, kad sausio pradžioje kviesiu visas partijas, kurios pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos ir saugumo, kartu su Finansų ministerijos atstovais analizei, kokia galėtų būti geriausia gynybos mokesčio formulė. Apsitarsime, pažiūrėsime, kokį efektą duotų vienas ar kitas variantas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad tai turėtų būti tvarus ir ilgalaikis finansavimo šaltinis, suteiksiantis galimybių ženkliau stiprinti šalies saugumą ir gynybą.

Anot jo, su partijų atstovais reikės aptarti visas įmanomas formules ir nuspręsti, kuri atrodytų priimtiniausia.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

L. Kasčiūnas.

„Noriu priminti, kad Estija yra padariusi tokį sprendimą – dviem procentiniais punktais padidino pridėtinės vertės mokestį. Tai leidžia jiems gynybos finansavimą projektuoti skiriant jam 3 proc. BVP ir daugiau“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad turėtų būti svarstomi visi variantai, įvertinant jų pliusus ir minusus.

„Visi variantai turi būti svarstomi – gynybos mokesčio, skolinimosi rinkose, skolinimosi iš savų gyventojų. Nenoriu atmesti nė vieno, bet dedu ant stalo dar vieną pasiūlymą“, – tvirtino jis.

Anot politiko, krašto apsaugos projektams finansuoti būtų galima skolintis ne užsienio rinkose, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, o iš Lietuvos gyventojų.

„Įdarbinkime žmonių pinigus, kurie šiandien dirba Lietuvoje veikiantiems bankams. Lietuvos žmonių indėliai siekia 21,5 mlrd. eurų. Geriau jie duotų naudą mūsų gynybai, o valstybė, mokėdama palūkanas tiems žmonėms, grąžintų pinigus į vidaus vartojimą, o ne užsienio institucijoms“, – sakė liberalas.

Kita vertus, jis teigė neatmetąs ir gynybos mokesčio įvedimo, tik pabrėžė, kad negalima apmokestinti vieno kurio nors ūkio sektoriaus, kaip padaryta su bankais nustačius vadinamąjį solidarumo įnašą. E. Gentvilas skeptiškai vertino ir estišką modelį, tai yra didinti PVM.

„Jei eitume PVM didinimo keliu, noriu priminti, kad šis mokestis iki 21 proc. buvo padidintas laikinai, kol baigsis krizė. Dešimt metų, kai krizė pasibaigusi, turėjo grįžti į 18 proc. tarifą. Todėl dabar idėja didinti PVM būtų labai skausminga“, – sakė parlamentaras.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė, dirbanti NSGK, sutiko, kad tvarus sprendimas gynybai finansuoti būtinas.

Pasak jos, Socialdemokratų partijos valdyba aptarė idėją laikinai 2–3 procentiniais punktais padidinti pelno mokestį.

„Mes matėme stabilų ir labai ženklų pelno augimą daugelyje verslo rūšių. Kai kurių iš viso buvo, sakyčiau, drastiškai išaugusios galimybės solidariai prisidėti prie mūsų gynybos“, – BNS sakė D. Šakalienė.

Kalbas apie mokestį, kurį mokėtų visi Lietuvos gyventojai, ji vadino populistiniais žaidimais.

„Gyventojai, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir taip neša didžiulę mokestinę naštą“, – teigė socialdemokratė.

Anot jos, pelno mokestis galėtų būti padidintas penkeriems–šešeriems metams.

„Tikrai negalime metams atidėti divizijos kūrimo, atidėti kitų planų vien dėlto, kad prieš rinkimus kitiems atrodo nepatogu apie tai kalbėti. Yra dalykai, kuriais negalima žaisti, nepriklausomai nuo to, ar yra rinkimai, ar jų nėra“, – kalbėjo socialdemokratė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis BNS sakė, kad naujo gynybos mokesčio įvedimo idėja nėra labai perspektyvi.

„Vėl papildomas mokestis, mokesčių reforma ir kitų mokesčių idėjos pilnai diskreditavo save, tas nemokšiškumas pateikti, blaškymasis. Manau, (naujas mokestis – BNS) palaikymo nesulauks“, – tvirtino jis.

Ekspremjero teigimu, reikėtų gerinti mokesčių, tarp jų ir PVM surinkimą, tai duotų papildomų lėšų krašto apsaugai.

„Pažiūrėkime į kaimynę Lenkiją: 2015 metais nesurinkta apie 30 proc. PVM, dabar, Europos Komisijos duomenimis, – 3,3 procento. Per tą laiką Lenkijoje mokesčiai, kiek žinau, nebuvo didinami, o programos, tarp jų ir gynybos, pasiekė maksimalias aukštumas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Surinkime tai, ką turime, ir efektyviai administruokime, nustatykime prioritetus ir nereikės kalbėti apie papildomą mokestį“, – sakė jis.

Valstybės gynimo taryba yra patvirtinusi planą iki 2030 metų Lietuvos kariuomenėje sukurti sausumos diviziją, papildomų lėšų taip pat reikia įrengti infrastruktūrą vokiečių brigadai.

Bendros planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Nausėda: šalies gynybai turėtų būti skirta 3,5 proc. BVP

confident-noyce

Gynybos inovacijų vystymui Lietuvoje – 300 tūkst. eurų finansavimas

confident-noyce

V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau