19.1 C
Panevėžys
Trečiadienis, 10 rugpjūčio, 2022

NSGK pirmininkas: sisteminio poveikio per ekonomiką priešiškos valstybės Lietuvai nedaro

AutoriusSniegė Balčiūnaitė (bns)Fotobns
L. Kasčiūnas.

Priešiškos valstybės Lietuvos politinei sistemai, nepriklausomybei ir valstybingumui įtakos per ekonomiką nedaro, jų poveikis kontroliuojamas arba yra lokalus, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Iš principo galime sakyti, kad kokio nors rimto sisteminio priešiškų valstybių  poveikio per mūsų ekonomiką mūsų visai politinei sistemai, nepriklausomybei ir valstybingumui apskritai nėra. Jis yra kontroliuojamas arba yra lokalus“, – per NSGK posėdį trečiadienį sakė politikas.

Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje nėra nustatytų taisyklių, kaip politikai turėtų atsiriboti nuo verslo, susijusio su priešiška valstybe.

„Neturime labai aiškaus politiko, dalyvaujančio ir turinčio verslą ne tik nacionalinėje sistemoje, bet ypač priešiškose valstybėse, išėjimo iš priklausomybės ryšio ar atsiribojimo nuo to verslo mechanizmo“, – tvirtino jis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko teigimu, tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos Lietuvoje pamatoma tik „ledkalnio viršūnė“.

„Per pastaruosius metus matėme, kad investicijos, lėšos, piniginiai srautai iš Rusijos, Baltarusijos dažniausiai būna investuojamos netiesiogiai“, – per posėdį sakė jis.

„Jeigu žiūrėtume, kas yra galutinis naudos gavėjas, turbūt pamatytumėm Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet dažniausia, kas būna matoma arba parodoma, būna kur nors Europos Sąjungoje, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės ir gan dažnai Rusijos piliečiai, turintys antrąsias ar trečiąsias pilietybes, pavyzdžiui, Šveicarijos ar Didžiosios Britanijos. Tai tas ryšys su Rusija ar Baltarusija prapuola. Tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos matome tik ledkalnio viršūnę“, – kalbėjo M. Petrauskas.

Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos skyriaus vedėja Alina Budrauskaitė sakė, kad stambios investicijos Rusijoje jau kurį laiką mažėja.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kalbėjo, jog Lietuvos verslas su Rusija ir Baltarusija savo ateities nebesieja.

„Verslas savo santykių ir savo ateities konceptualiai su Rusija ir Baltarusija nebesieja. Kaip su rinka“, – tvirtino jis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pabrėžė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos įmonės veikiančios Rusijoje ar Baltarusijoje buvo paragintos trauktis iš šių rinkų.

Ji informavo, kad Lietuvos verslo investicijos Rusijoje siekia 103 mln. eurų, o daugiausiai – į prekybą (67 mln. eurų). Tai sudaro 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.

Viceministrės duomenimis, Rusijoje yra investavusios 73 Lietuvos įmonės ir gauna apie 11 mln. eurų dividendų. Tuo metu Rusijos investicijos Lietuvoje sudaro 281 mln. eurų. Daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą, ypač į privatų. Lietuvoje veikia 365 Rusijos įmonės, daugiausiai – smulkios.

Tuo metu tarptautinės politikos eksperto Mariaus Laurinavičiaus įsitikinimu, bet koks Lietuvos piliečių verslas su Rusija yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Jie (Rusija – BNS) visiškai integravo verslą į savo žvalgybos sistemą. (…) Verslas pagal KGB sistemą yra integruota Rusijos žvalgybos dalis – nuo informacijos rinkimo iki įtakos darymo politikai, iki ekonominio sabotažo“, – sakė M. Laurinavičius.

NSGK aiškinasi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje, svarsto jo ribojimo galimybes.

Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata siūlo įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis. NSGK jis pristatė savo siūlymus, kurie kol kas Seime neregistruoti.

R. Lopata siūlo nustatyti, kad Seimui bet kokią valstybę pripažinus teroristine ar remiančia terorizmą, su ja ar joje įsteigtu ar kitaip veikiančiu verslu nebūtų galimi jokie verslo santykiai.

Tokių valstybių verslas neturėtų teisės vykdyti veiklos Lietuvoje, o šių šalių piliečiai, kuriems nė vienoje ES valstybėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, negalėtų būti Lietuvoje įsisteigusių įmonių akcininkais ir visų formų nariais.

Pasak R. Lopatos, Lietuvos verslas, vykdantis veiklą su valstybėmis, kurios būtų rizikos šalių sąraše, ar su jų piliečiais, nebūtų Lietuvos valstybės remiamas ir ginamas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis tvirtino, kad galvoti reikia ne tik apie verslo atsparumus, bet ir atskirų žmonių „su praeitimi“ įtaką ir jų kontrolę.

„Yra žmonės, kurie nėra darę jokio verslo, bet taip pat turi, matyt, pakankamai stiprią praeitį, kurie galėjo būti įtakoti Rusijos ar Sovietų Sąjungos žvalgybų. Tai žmonės, kurie mokėsi tuo matu Sovietų Sąjungos ar Rusijos Federacijos teritorijoje aukštosiose mokyklose. Jie irgi buvo dėmesio centre, žmonės, kurie gal būt mokslinius darbus gynėsi Maskvoje, diplomatinėje tarnyboje sovietiniu laikotarpiu dirbo“, – teigė S. Skvernelis.

„Ar nėra galimybės įstatymu reguliuoti ir įtakos agentus arba snaudžiančius agentus, kurie nebuvo palikti ramybėje nuo KGB laikų?“ – svarstė jis.

Pasak M. Laurinavičiaus, vienodai reguliuoti ir verslo, ir piliečių nereikia.

„Žmonės atakuojami vienaip, (…) visai kitas mechanizmas, kai daroma įtaka per verslą, galima įtaką daryti sužlugdant tą verslą (…). Tai Rusijoje daroma sistemiškai. Renkama visokia medžiaga, leidžiama užsiimti nelegalia ar pusiau legalia veikla, paskui tuo šantažuojama. Daugiau grėsmių yra kalbant apie verslą nei užverbavus asmenį“, – aiškino M. Laurinavičius.

L. Kasčiūno teigimu, strateginėse šalies ūkio srityse, pavyzdžiui, transporte ar energetikoje, priešiškų valstybių investicijų nėra.

Šių metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos Seimas vienbalsiai konstatavo, kad Rusija yra „terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Advokatai neigia FNTT kalbas apie prisidėjimą apeinant sankcijas Rusijai

confident-noyce

Seimo komitetas aptars karo komendantūrų plėtrą, sienos gynybą

confident-noyce

Teismui perduota byla dėl buvusio medicinos centro turto pasisavinimo už 94 tūkst. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau