Norite vėsesnių miestų? Reikėtų keisti gatvių ir šaligatvių spalvą ir sudėtį

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Kuomet smogia karščio banga, žmonės ima ieškoti bet ko, kas galėtų sumažinti temperatūrą. Vienas sprendinys yra tiesiai po mūsų kojomis: grindinys.

Pagalvokite, kaip įkaista jūsų batų padai, kuomet jūs einate tamsiu šaligatviu ar asfaltu. Karštos gatvės nėra tik per karštos liesti – jos taip pat didina aplinkinio oro temperatūrą.

Tyrimai rodo, kad tiesiant šviesesnės spalvos kelius, oro temperatūros gali sumažėti daugiau nei 1,4°C.

Tačiau atspindintys paviršiai turi būti įrengiami strategiškai – netinkamas jų išdėstymas iš tiesų gali įkaitinti netoliese esančius pastatus, o ne juos vėsinti.

Tyrėjai iš „Concrete Sustainability Hub“ (MIT CSHub) Masačusetso technologijos instituto, modeliavo šiuos paviršius ir nustatė tinkamą pusiausvyrą mažinant šilumą ir padedant miestams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Štai kaip veikia atspindintis grindinys ir apie ką turi galvoti miestai.

Kodėl paviršiai įkaista?

Visi paviršiai, priklausomai nuo absorbuojamos arba atspindimos spinduliuotės kiekio, gali daryti įtaką temperatūroms miestuose.

Miestų vietovėse, apie 40 proc. teritorijos yra asfaltuota, o šis grindinys sugeria saulės spinduliuotę. Šis grindinio masėje absorbuotas karštis yra palaipsniui išskiriamas, taip šildydamas jį supančią aplinką, rašo sciencealert.com.

Tai gali sustiprinti miestų karščio salas ir dar pabloginti karščio bangų poveikį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vasarų metu miestai yra keliais laipsniais karštesni, nei netoliese esančios kaimo vietovės ar lapuoti priemiesčiai.

Atspindinčios medžiagos ant grindinio gali užkirsti kelią šilumos kaupimuisi ir padėti neutralizuoti klimato pokyčius, atspindint saulės spinduliuotę atgal į atmosferos viršų. Balti stogai gali daryti tą patį poveikį.

Siekiant apskaičiuoti grindinio atspindžio vertę, tyrėjai panaudojo matą, vadinamą albedu, kuris reiškia paviršiaus atspindėtos šviesos dalį. Kuo žemesnis yra paviršiaus albedas, tuo daugiau šviesos jis absorbuoja ir, savo ruožtu, sulaiko daugiau šilumos.

Įprastai, kuo tamsesnis paviršius, tuo žemesnis yra albedas. Įprastos dangos, tokios kaip asfaltas, turi žemesnį albedą, siekiantį apie 0,05–0,1, kas reiškia, kad jie atspindi vos 5–10 proc. gaunamos šviesos ir absorbuoja apie 95 proc.

Kuomet grindinyje naudojami šviesesni priedai, atspindintys užpildai, šviesą atspindinčios paviršių dangos ar šviesesnės grindinio medžiagos, tokios kaip betonas, jie gali patrigubinti albedą, atgal į kosmosą pasiunčiant daugiau spinduliuotės.

MIT CSHub modelis skaičiuoja, kad pavyzdžiui, visuose JAV keliuose padidėjus dangos albedui, energijos panaudojimas vėsinimui ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijoms mažinti sumažėtų tokiu kiekiu, kuris prilygtų metus važiavusiems 4 milijonams automobilių.

Taip pat, kuomet yra naudojamos vietoje išgaunamos medžiagos, pavyzdžiui šviesios spalvos rišamosios medžiagos ar užpildai, skalda, žvyras ar kitos kietosios medžiagos, naudojamos betone, gali padėti sutaupyti ir šių kelių tiesimui skiriamus pinigus.

Vieta yra svarbi

Tačiau ne visos asfaltuotos vietovės yra idealios vėsiems keliams. Miestuose ir net jų kaimynystėje, naudos skiriasi.

Kuomet šviesesni grindiniai atspindi spinduliuotę į pastatus, kas vadinama incidentine spinduliuote (angl. incident radiation), jie vasaros metu gali įkaitinti netoliese stovinčius pastatus, kas iš tiesų padidina oro kondicionavimo poreikį. Dėl to yra svarbus dėmesys vietai.

Los Andžele, kur miestas eksperimentavo su ant asfalto naudojama vėsesne danga, mokslininkai nustatė dar vieną poveikį, kuris turėtų būti apsvarstomas. Kuomet danga buvo naudojama vietose, kur žmonės vaikšto, pati žemė buvo vėsesnė iki 6,1°C, tačiau vos kelios pėdos virš jos, temperatūros kilo atsispindėjus saulės spinduliams.

Rezultatai rodo, kad tokios dangos gali būt naudingesnės keliams, o ne šaligatviams ar žaidimų aikštelėms.

Atspindintys grindiniai yra elegantiškas sprendimas, kuris gali transformuoti tai, ką mes naudojame kasdien ir taip sumažinti miestų šiltėjimą.

Pilnas kelių gyvavimo emisijų ciklas, apimantis ir jų tiesimui naudojamas medžiagas, turi būti įvertinamas. Tačiau kai miestai svarsto būdus, kaip kovoti su klimato kaitos padariniais, manoma, kad strategiškas dangos optimizavimas yra protingas pasirinkimas, kuris gali padaryti miesto šerdis labiau tinkamas gyventi.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžys vis labiau traukia grįžtančius į Lietuvą – imigruojančiųjų į miestą padaugėjo 87 proc.

confident-noyce

Sostinės gatvių pavadinimų istorijos – ant pirmojo namo lentelės

confident-noyce

Lietuvoje ilgainiui neliks krašto kelių siauresnių nei 5 metrai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau