Vyriausybė palaiko ankstesnės kadencijos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyvą ūkininkams atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą.
Ministrų kabinetas pritarė teigiamai Aplinkos ministerijos išvadai dėl tokių Seime svarstomų Medžioklės bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisų.
Vis tik siūloma jas patobulinti, patikslinant, kas bei kokiais atvejais galėtų gauti kompensacijas už laukinių gyvūnų žalą.
K. Starkevičius ir dar keli ankstesnės kadencijos parlamentarai siūlė, kad žala būtų atlyginama daržovių, sodų, vaiskrūmių augintojams, bitynų bei ūkinių gyvūnų savininkams.
Aplinkos ministerija siūlo praplėsti kompensaciją galinčių gauti asmenų ratą ir įstatyme nustatyti, kad teisę į ją turėtų asmenys, turintys, valdantys arba naudojantys žemę, mišką arba vandens telkinius, taip pat ūkinių gyvūnų savininkai ar laikytojai.
Tačiau išmokas ūkininkai gautų su viena sąlyga – jeigu ir patys dėtų pastangas apsisaugoti nuo gyvūnų daromos žalos.
Žalai atlyginti lėšų iniciatoriai siūlo ieškoti Aplinkos apsaugos rėmimo programoje.
Jų teigimu, pataisos skatintų ūkininkus aktyviau rūpintis savo turto apsauga.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2018–2024 metais meškų pastebėta 69 kartus. Be to, skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena iki 150 lūšių.
Neoficialaus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) meškų žemėlapio duomenimis, šiemet 17 kartų meškos Lietuvoje nufilmuotos, užfiksuoti jų pėdsakai arba ekskrementai. Pernai meškos ar jų ženklai fiksuoti 19 kartų.
Lietuvoje daugėja ir stumbrų: 2023-aisiais jų suskaičiuota 308, 2016 metais – 182. Daugiausia 2023 metais jų fiksuota Kėdainių rajone – 207. Dėl nuolatinio stumbrų vaikymo nuo pasėlių gyvuliai kerta „Via Baltica“ magistralę ir nuklysta į Kauno bei Jonavos rajonus.
