-1.4 C
Panevėžys
Antradienis, 6 gruodžio, 2022

Netinkamai karantino paramą naudojęs verslas privalo grąžinti subsidijas

AutoriusIrma Janauskaitė (LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt)FotoFREEPIK.COM, BNS

Verslo bendruomenė sako – vyksta karantino paramos atėmimo vajus. 2020–2021 metais gautas subsidijas dalis įmonių privalo grąžinti. Su palūkanomis, o, jei vėluoja, – ir su delspinigiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, pervesti pinigus į biudžetą turi tie, kas juos išleido ne pagal paskirtį arba blogai apsiskaičiavo apyvartos kritimą. Verslo teigimu, lėšų atėmimas mažina pasitikėjimą valstybe ir kelia baimių, ar scenarijus nesikartos.

Pirmas karantinas įvestas 2020-ųjų pavasarį, verslai tuomet buvo uždaryti. Bet valdžia iškart nuramino – nuostoliams padengti duos pinigų. Dabar tokia parama daliai verslų tapo galvos skausmu.

„Tas rėmimas buvo padarytas, buvo labai garsiai pradeklaruota, kad mes parėmėme tas įmones, o dabar masiškai yra į valstybės biudžetą renkami atgal tie pinigai“, – teigia Nacionalinio verslo konfederacijos vadovė Nijolė Uinskienė.

2 130 įmonių subsidijas jau turi grąžinti. Bendra suma – 5 mln. eurų, bet tai yra ne galutinis skaičius, nes tikrinimai tęsiasi.

„Esam įkaitai susirašinėjimo karuselėj tokioj, rašom raštus“, – nurodo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Tačiau šviesos tunelio gale nematyti. Lėšoms grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija mikroįmonėms duoda mėnesį, visoms kitoms – 3 mėnesius. Dešimtadalis įmonių jau vėluoja.

„Kai grąžina, tuomet paskaičiuojamos palūkanos už laikotarpį, kurį naudojosi ta subsidija. Tas palūkanas įmonės taip pat turi grąžinti. Jeigu negrąžina nustatytu laiku subsidijos arba palūkanų, tai skaičiuojami delspinigiai“, – aiškina VMI departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė.

„Nervina, kad įmonės ten po metų ar po kiek priverstos grąžinti paramą, kartais net ir su delspinigiais. Situacija yra nenormali“, – sako D. Arlauskas.

Grąžinti pinigus turi įmonės, kurios paramą, pasak mokesčių inspektorių, leido ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, užuot susimokėjusios už nuomą, pirko prabangų turtą.

Kitoms grąžinti pinigus tenka, nes jų apyvarta krito per mažai, kad būtų laikomos nukentėjusiomis nuo karantino.

„Dalis paramą gavusių įmonių neatitiko net tų esminių kriterijų. O apyvartos kartais atskirais atvejais ne tai, kad nekrito, o augo ir panašiai. Tai tam tikro piktnaudžiavimo, matyt, būta“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

„29,9, pavyzdžiui, krito. Ir viskas, tau durys uždarytos. O, jeigu 30,1? Suprantat, 0,1 arba 0,2 proc., kurie lemia tavo tam tikrą sėkmę arba nesėkmę“, – aiškina D. Arlauskas.

D. Arlauskas.

Verslas sako, įmonių situacijos buvo skirtingos, o pasikeitė ne tik valdžia – keitėsi ir paramos kriterijai. Žiūrėta mokėto gyventojų pajamų mokesčio, apyvartos praradimo, veiklos kodo – pagal jį subsidija išvis skirta automatiškai. Buvo painiava, dalis įmonių iš tiesų nesusigaudė, ką daryti.

„Negalima po vienu kurpaliu sudėt visus“, – teigia N. Uinskienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, verslams remti universalūs kriterijai pasirinkti todėl, kad individualus kiekvienos įmonės vertinimas būtų labai užtrukęs.

„Didžioji dalis tų pinigų, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija nori susigrąžinti, yra tų pareiškėjų, kurie, nenukentėjo nuo tuo metu galiojusio karantino“, – pabrėžia V. Jurgutis.

Bet verslas įsitikinęs, kad bent jau palūkanų neturėtų mokėti tie, kas nėra piktybiški tvarkų aprašų pažeidėjai.

„Mes turime iš tikrųjų atskirti, kada įmonė iš tikrųjų piktnaudžiauja, kai ten, girdėjome, „Ferrari“ pirko, netgi įmonės butus ir namus pirkdavo, už tai ir iškėlė taip kainas. Ir žiūrėti, kurios įmonės vos sugyvena su tais finansiniais srautais“, – mano D. Arlauskas.

Nacionalinio verslo konfederacijos vadovė sako, kitose šalyse valstybės institucijos nesiknaisiojo, pavyzdžiui, mažiausioms įmonės nuostolius padengė be jokių kriterijų ir nesigręžioja atgal.

„Turime gerbti ir tuos verslus, kurie atlaikė karantiną ir su valstybės pagalba toliau tęsia gyvenimą. O ne keisti tvarkas, pagal kurias jie pasinaudojo pagalba prieš metus laiko“, – sako V. Jurgutis.

Ar verslas pagrįstai gavo paramą, Valstybinė mokesčių inspekcija tikrins trejus metus. Kiek dar įmonių kokias sumas privalės pervesti į biudžetą – nežinia.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Naujas verslo modelis Lietuvoje: pagalba verslininkams – nuo tiekėjų paieškos iki produktų realizacijos galimybių

confident-noyce

Panevėžio rajono meras P. Žagunis: „Savivaldybės pareiga – verslo įmonėms sudaryti sąlygas veikti“

confident-noyce

Dešimtus metus steigiamos nominacijos – Panevėžio rajono verslui pagerbti ir skatinti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau