Neramios žinios iš Islandijos: netrukus gali išsiveržti aktyviausias ugnikalnis

AutoriusGISMETEO.LTFotoEPA

Ledu užklotas Grímsvötn ugnikalnis Islandijoje 2011 metais sukėlė neįprastai didelį ir galingą išsiveržimą, kurio metu į 20 km. atmosferos aukštį pasiuntė pelenų debesis ir privertė atšaukti apie 900 keleivinių skrydžių.

Palyginimui, kur kas mažesnis 2010 metų Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas lėmė maždaug 100000 skrydžių atšaukimą.

Savaime suprantama, kad bet koks kito sprogstamojo Islandijos ugnikalnio išsiveržimo paminėjimas paskatins nerimą oro kelionių industrijoje, kuri šiuo metu ir taip jau yra smarkiai nukentėjusi dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos.

Visgi, stebimi akivaizdūs ženklai, kad Grímsvötn rengiasi naujam išsiveržimui. Būtent dėl to atsakingos institucijos padidino šio ugnikalnio išsiveržimo pavojaus lygį, rašo iflscience.com.

Grímsvötn yra išskirtinis ugnikalnis dėl to, kad jis beveik visas glūdi po ledu ir vienintelė nuolatos matoma jo dalis yra senas kalvagūbris jo pietinėje pusėje, kuris suformuoja didžiulio kraterio (kalderos) kraštą. Ir būtent ties šio kalvagūbrio pagrindu, po ledu, vyko pastarieji išsiveržimai.

Dar viena įdomybė yra ta, kad šiluminė ugnikalnio galia yra ypatingai aukšta (2000–4000MW) ir tai tirpdo virš jo besidriekiantį ledą ir suformuoja slaptą, poledinio tirpsmo vandens ežerą.

Jis siekia iki 100 metrų gylį, o ant jo plūduriuoja maždaug 260 metrų storio ledas. Šviežias ledas nesustojamai plūsta į kalderą kur jis ištirpsta ir taip vandens lygis nuolatos kyla.

Šis tirpsmo vanduo gali staiga ištrūkti ir po ledu pietų link nukeliavęs maždaug 45 km. jis ledo pakraštyje pasirodo potvynio pavidalu, kuris praeityje yra nuplovęs ištisus kelius ir tiltus. Laimei, tirpsmo vandens tekėjimas po ledu link jo ištekėjimo vietos gali būti sekamas ir keliai gali būti iš anksto uždaromi, taip išvengiant nelaimių.

Dar vienas įdomus dalykas, susijęs su Grímsvötn, tai jo ūmi reakcija į slėgį. Taip nutinka tada, kai nusenka tirpsmo vandens ežeras – vandens pašalinimas iš ugnikalnio viršūnės staiga sumažina slėgį, o tai gali paskatinti išsiveržimą. Tai lyg dangčio pakėlimas nuo greitpuodžio ir tai Grímsvötn ugnikalnyje yra nutikę daugybę kartų.

Grímsvötn yra dažniausiai išsiveržiantis ugnikalnis Islandijoje ir per paskutinius 800 metų suskaičiuojama apie 65 jo išsiveržimai. Laiko tarpsniai tarp išsiveržimų varijuoja, pavyzdžiui, prieš didesnįjį 2011 metų išsiveržimą mažesnieji buvo fiksuojami 2004, 1998 ir 1983 metais, o laikotarpiai tarp jų svyruoja nuo keturių iki penkiolikos metų.

Aktyvumo ženklai

Islandijos mokslininkai Grímsvötn akylai stebėjo nuo pat jo 2011 metų išsiveržimo ir matė skirtingus signalus, kurie rodo, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui. Pavyzdžiui, ugnikalnis pūtėsi naujai magmai judant į požeminių „vamzdynų“ sistemą po juo (įsivaizduokite po smėliu pakastą balioną, kurį bandote pripūsti). Augantis terminis aktyvumas tirpdė daugiau ledo, o taip pat stebėtas išaugęs žemės drebėjimų aktyvumas.

Taigi kas laukia toliau? Vėlgi, remiantis paskutiniųjų išsiveržimų metu stebėtomis tendencijomis, intensyvi žemės drebėjimų grandinė, besitęsianti kelias valandas (nuo vienos iki dešimties valandų), signalizuos tai, kad magma juda link paviršiaus ir kad išsiveržimas nebeišvengiamas.

Mažesni Grímsvötn išsiveržimai, sąveikaudami su paviršiuje esančiu vandeniu ir ledu, išeikvoja daug energijos. Tai reiškia, kad susiformuojantys pelenai tampa drėgni ir lipnūs, dėl ko iš dangaus nukrenta ganėtinai greitai. Būtent dėl to pelenų debesys nuo išsiveržimo vietos nukeliauja vos kelias dešimtis kilometrų.

Tai gerasis scenarijus Islandijos gyventojams bei oro kelionėms, nes tai neleidžia susidaryti dideliems pelenų debesims, kurie galėtų plaukti tolyn ir lemti oro erdvės uždarymą.

Tačiau ar tai tikrai bus nedidelis išsiveržimas? Jei ateityje tęsis Grímsvötn praeities tendencijos, kuomet kartais įvyksta dideli išsiveržimai, tarp kurių fiksuojama daugybė mažesnių išsiveržimų, tuomet kitas išsiveržimas turėtų būti nedidelis (atsižvelgiant į tai, kad didelis išsiveržimas vyko 2011 metais).

Ir esminiai žodžiai čia yra „turėtų būti“, nes Islandijos ugnikalniai yra kompleksiškos gamtos sistemos ir čia ne visuomet vadovaujamasi įprastiniais modeliais.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Japonija planuoja Fukušimos radioaktyvų vandenį išleisti į jūrą

confident-noyce

Vaistininkė pataria, kaip išvengti virškinimo sutrikimų: daug problemų išspręsti gali stiklinė vandens

confident-noyce

Venecijoje pirmą kartą per 1 200 metų buvo sulaikytas potvynių vanduo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau