9.8 C
Panevėžys
Šeštadienis, 21 gegužės, 2022

Nematerialaus paveldo sąvadą papildė aludarystė Biržuose, Kupiškyje

AutoriusBNSFotoFREEPIK.COM

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios skirtingų šalies regionų tradicijos, tarp jų  – Vilniaus universiteto Fizikų dienos FiDi, aludarystė Biržuose, Kupiškyje, lietuviškas ritinis – ripka.

Prieš šešerius metus pradėtame rengti sąvade taip pat įtrauktos Palangos Jurginės, dzūkų smuikavimo tradicija, muzikavimas cimbolais Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje.

Praėjusios savaitės pabaigoje kultūros puoselėtojams Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai.

Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, šios devynios tradicijos susiformavo skirtingu laiku ir skirtingose Lietuvos vietose: nuo Palangos vakaruose iki Ignalinos rytuose, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos pietuose, o Fizikų dienos Vilniuje gimė jau naujaisiais laikais.

„Visos jos yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija“, –  sakė viceministras.

Jurginės, pavasario ir žalumos šventė, minima visoje Lietuvoje, tačiau jas švenčiant Palangoje kasmet sukviečiami folkloro ansambliai.

Senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, vadinamas ritiniu arba ripka – šis žodis reiškia apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.

Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų. Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi kiekvieną pavasarį vyksta nuo 1969 metų – įvairūs edukaciniai, pramoginiai ir moksliniai renginiai trunka apie savaitę.

Jau XVI amžiuje lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose.

XIX amžiuje į instrumentinius ansamblius įsilieję medine kūlele mušami būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis.

Kapinių šventė Mažojoje Lietuvoje, Kisiniuose, yra unikalus krašto etninis, konfesinis kultūros paveldo reiškinys, siekiantis XIX amžių. Šventėje bendraujama, laikomos ekumeniškos pamaldos, prisimenami tais metais mirę žmonės, čia palaidoti krašto istorijai svarbūs asmenys.

Prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kurianti akmentašystės tradicija Kelmėje įsišaknijo  XX amžiaus pradžioje.

Tuo metu visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte.

2017 metais pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.

Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Iki 2024-ųjų pagal paveldosaugos programą rengiamasi sutvarkyti pusšimtį paveldo objektų

confident-noyce

Kultūros paveldo komisija: negali būti kalbama apie Vilniaus oro uosto pastato griovimą

confident-noyce

Į UNESCO „Pasaulio atminties“ Lietuvos registrą įrašomi 9 dokumentinio paveldo objektai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau