15.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 25 gegužės, 2024

Nelegali prekyba internete klesti – nuo „Amazon“ iki lietuviškų skelbimų portalų

AutoriusjpFotofreepik.com

arptautinis kovos su neteisėta prekyba aljansas (TRACIT) paskelbė naują ataskaitą apie nelegalią prekybą pesticidais elektroninės prekybos platformose. Ekspertų grupė pastebi, kad pažeidėjų veiksmai kelia rimtą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, o nelegaliai prekybai pasinaudoja garsiomis internetinėmis prekybos platformomis – „Amazon“, „Alibaba“, „eBay“ ir kitomis. Asociacija „CropLife Lietuva“ antrina, kad nelegalių pesticidų prekyba internetu klesti ir Lietuvoje, ypač – „Facebook“ grupėse ir skelbimų portaluose.

E. prekybos platformos nesisaugo nusikalstamos prekybos

TRACIT sukurta darbo grupė siekė išnagrinėti internetinės prekybos platformų struktūrinius pažeidžiamumus, kuriais gali pasinaudoti nusikaltėliai, siekdami parduoti neteisėtus pesticidus internetu. Aljanso pateiktoje ataskaitoje apžvelgta, kokie neteisėti pesticidai rasti 12 pagrindinių pasaulio e. prekybos platformų – nuo „Amazon“, „eBay“ ir „Alibaba“ iki „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“.

„Nelegalių pesticidų skverbimąsi į žemės ūkio produktų tiekimo grandines lemia prekyba internetu ir platinimas per pagrindines e. prekybos platformas visame pasaulyje. Šios platformos tapo tiesioginiais nelegalių pesticidų tiekimo ūkininkams kanalais, nesilaikant reguliavimo ir saugos kontrolės priemonių ir keliant trigubą grėsmę visuomenės sveikatai, maisto saugumui ir aplinkai”, – TRACIT pranešime teigia aljanso vadovas Jeffrey Hardy.

Kaip pranešime antrina TRACIT programų direktorius Suriya Padmanaabhanas. „Nusikaltėliai jau daugelį metų naudojasi e. prekybos platformomis, kad internetu parduotų nelegalius pesticidus. Tai vyksta visur ir kelia nerimą. Mūsų ataskaitoje atskleidžiamos šios pažeidžiamosios vietos ir platformos raginamos sustiprinti savo priežiūrą, nacionalinių taisyklių laikymąsi ir vykdymą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtų pesticidų pardavimui”, – sako S. Padmanaabhanas.

Ataskaitoje pateikiamos politinės rekomendacijos, pritaikytos įgyvendinti nacionalinėms vyriausybėms, tarpvyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, EBPO ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO) ir praktinės rekomendacijos vyriausybėms.

TRACIT atstovai siūlo e. prekybos platformoms sugriežtinti kontrolę, siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai pesticidams, nors ir neatmeta galimybės, kad tam gali prireikti Vyriausybių įsitraukimo, griežtesnio e. platformų veiklos reglamentavimo.

Nelegali prekyba klesti ir Lietuvoje

TRACIT tyrime bendradarbiavusios tarptautinės asociacijos „CropLife“ narės Lietuvoje – „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė teigia, kad nelegali prekyba internetu klesti ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir Lietuvoje.

Praėjusiais metais „CropLife Lietuva“ su partneriais atliko internetinių prekybos vietų Lietuvoje analizę, kurios metu išanalizavo keliolika skirtingų prekybos vietų: oficialias platintojų elektronines prekybos svetaines, skelbimų portalus ir viešas socialinių tinklų grupes bei prekybos vietas.

„Prasčiausia situacija – socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose. Tyrėjai įvertino pardavimų skelbimus devyniose „Facebook“ grupėse ir nustatė, kad čia visi įrašai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Daugiau nei pusė šių įrašų skelbė apie parduodamus neregistruotus, t. y. Lietuvoje draudžiamus naudoti augalų apsaugos produktus, o 14 proc., sprendžiant pagal patalpintus vaizdus, labai tikėtina, yra suklastoti produktai. Dar 7 proc. įrašų prekeiviai siūlė įsigyti niekada Lietuvoje neregistruotų produktų. Nors skelbimų portaluose situacija kiek geresnė, čia taip pat 6 iš 10 įrašų pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dažniausiai parduodant Lietuvoje uždraustus pesticidus“, – tyrimo rezultatus komentavo Z. Varanavičienė.

Pasak jos, nelegali prekyba daro ne tik didelę finansinę žalą, bet ir kenkia aplinkai, maisto saugumui, o per tai – ir žmonių sveikatai. „Ne paslaptis, kad įsigyti uždraustų, pavojingų ar suklastotų produktų Lietuvoje nėra sudėtinga, o internetinė prekyba yra ta erdvė, kurioje kontrolės itin trūksta, siekiant apsaugoti vartotojus nuo kenksmingų pesticidų patekimo į gyventojų lėkštes“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Ji tikisi, kad situaciją kiek pakeis 2022 m. priimtas Skaitmeninių paslaugų rinkos reglamentas (angl. „Digital Services Act“), kuris įsigaliojo šių metų vasarį. Šis teisės aktas numato daugiau pareigų interneto svetainių talpinimo paslaugų tiekėjams ir įpareigoja juos domėtis, ką ir kam parduoda jų klientai.

„Tai nuteikia viltingai ir galima tikėtis didesnės tvarkos mūsų elektroninėje erdvėje vykdant prekybą įvairios paskirties cheminiais mišiniais“, – sako Z. Varanavičienė.

Skaičiuojama, jog iki penktadalio Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali: uždrausta, suklastota ar falsifikuota. Dar 2021 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad dėl šešėlinės pesticidų rinkos žala valstybei siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma – daugiau nei 20 mln. eurų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo komitetas pritarė siūlymui mugėse leisti prekiauti iki 15 laipsnių alkoholiu

confident-noyce

Leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais, jų prekybininkai nesiūlo

confident-noyce

Šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams pernai augo beveik trečdaliu ir siekė per 2,7 mlrd. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau