Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga (PKŽNS) baigia vykdyti projektą „Judėjimas – pagrindinis geros savijautos šaltinis“, kurio tikslas – suteikti neįgaliems galimybę naudotis baseinu, sportuoti, išmokti plaukti, prasimankštinti vandenyje. Užsiėmimai vyko „Romantic“ viešbučio baseine.
Projekto paraiška buvo pateikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konkursui ir finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Pandemija pristabdė
Besibaigiant įgyvendinti projektą PKŽNS pirmininkas Jonas Dumša prisiminė ir apgailestavo, kad projekto įgyvendinimą pristabdė pandemija.
„Tačiau labai džiaugiamės, kad karantinas leido tęsti projektą. Pamenu, kai darėme apklausą, paaiškėjo, kad judėjimo negalią turintiems pakliūti į baseiną praktiškai neįmanoma. Todėl ir nusprendėme suteikti galimybę neįgaliesiems mokytis plaukti ir sportuoti vandenyje, kur juos prižiūri kvalifikuoti kineziterapeutai ir treneriai“, – pasakojo J. Dumša ir priminė, kad organizacija jau daugiau nei 20 metų rūpinasi Panevėžio krašto neįgaliaisiais.
Projektas vykdytas dvejus metus
Pasak J. Dumšos, nesitikėjo, kad neįgaliesiems patekti į baseiną – tokia didelė problema.
„Žinojome, kad – problema, bet nesitikėjome, jog ji tokia didelė. Žmonėms su negalia patekti į baseinus Panevėžyje neparanku, nes jie fiziškai nepritaikyti turintiems fizinę negalią“, – pakartojo PKŽNS pirmininkas ir papasakojo, kiek laiko vykdo projektas, kiek žmonių apsilankė baseine.
„Projekto pradžia nuo 2020 metų sausio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio. Veikla vyko du metu su pandemijos sukeltomis pertraukomis, bet jį pavyko įgyvendinti. Tai rodo žmonių skaičius, kurie pasinaudojo paslauga. Pagal projektą buvo numatyta, kad paslaugas gaus 65 asmenys (pagal nesikartojanti sąrašą), o pasinaudojo baseinu 164 žmonės“, – džiaugėsi skaičiais J. Dumša ir išvardijo lankytojus:
„Baseiną lankė Panevėžio miesto neįgalūs asmenys su fizine negalia ir iš atskirų organizacijų. Tai iš Jaunuolių dienos centro, Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“, Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro, „Artritas“, Aukštaitijos regiono asociacijos, Lietuvos neįgaliųjų draugijos nariai.“
Pagerėjo savijauta
PKŽNS pirmininkas pasakojo, kad vykdydami užsiėmimus baseine patenkino neįgaliųjų poreikį mankštintis vandenyje ir išmokti plaukti.
„Jie pagerino savo fizinę ir emocinę būklę sportuodami. Pagerėjo neįgaliųjų gebėjimas saugiai elgtis vandenyje, dėl sporto naudos pagerėjo neįgaliųjų savijauta ir sveikata, tuo pačiu ir gyvenimo kokybė, nes buvo sudarytos galimybės turėti įvairesnį ir prasmingą laisvalaikio užsiėmimą. Be to, sustiprėjo ne tik fizinės jėgos, bet ir pasitikėjimas savimi bei socialinė integracija į visuomenę“, – teigė J. Dumša ir prisiminė dvigubą negalią – negirdi ir negali vaikščioti – turinčią Vilmą Karaliunaitę, kuri išmoko plaukti.
Plaukti išmoko greitai
Pati mergina pasakojo, kad plaukimo užsiėmimus pradėjo lankyti nuo rugsėjo mėnesio ir jau išmoko plaukti.
„Į užsiėmimus atėjau nemokėdama plaukti. Projektas labai padėjo – išmokau plaukti, o labiausiai padėjo kineziterapeutė. Ji pagelbėjo ir mokė, kaip reikia plaukti. Pirmą dieną buvo labai nedrąsu – bijojau, bet kuo toliau tuo drąsiau jaučiausi vandenyje. Dabar jaučiuosi puikiai ir jau moku plaukti bei nebebijau vandens“, – pasakojo mergina ir teigė, kad plaukimo užsiėmimai pagerino sveikatą.
Atsižvelgė į fizines galimybes
Pasak J. Dumšos, labai svarbu pagerinti Panevėžio miesto negalią turinčių asmenų fizinį aktyvumą, palaikyti bei gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę per kūno kultūros ir sportinę veiklą.
„Labai svarbu atsižvelgti į fizines galimybes ir negalios pobūdį, mažinti sveikatos rizikos veiksnius. Į projektą įtraukti neįgalieji, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 0–40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat į projekto veiklas įsitraukė ir neįgalus jaunimas iki 29 metų“, – paaiškino neįgaliųjų organizacijos vadovas.
Turėjo saugias priemones
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas J. Dumša pasidžiaugė, kad neįgalieji ne tik mokėsi plaukti, bet jiems buvo sudarytos saugios sąlygos baseine.
„Ne vienas neįgalusis pirmą kartą atėjęs privengę lipti į baseiną – juk ne visi moka plaukti. Todėl į projektą įrašėme užsiėmimams baseine reikalingų priemonių – liemenes, vandens paviršiuje padedančius išsilaikyti „makaronus“. Be to, turime įsigiję puikią priemonę – keltuvą, kuris saugiai į baseiną nuleidžia judėjimo negalią turinčius žmones“, – didžiavosi įsigytomis saugiomis plaukimo priemonėmis J. Dumša.
Patogus baseinas
Pasiteiravus, kodėl pasirinktas „Romantic“ viešbučio baseinas, J. Dumša paaiškino:
„Vienas iš pasirinkimo kriterijų buvo tai, kad galima žmonėms su judėjimo negalia būti savarankiškais, be kitų žmonių pagalbos, patekti į baseino patalpas, persirengimo kambarius, sanitarinius higienos patalpas. Be to, į pagalbą galėjome pasikviesti pagalbininkus – kineziterapeutus.“
Padeda noras mokytis plaukti
Neįgaliuosius, o taip pat ir dvi negalias turinčią Vilmą, plaukti mokė kineziterapeutė Rita Kuprienė.
„Dirbti su neįgaliaisiais nėra sudėtinga. Viskas priklauso nuo noro išmokti plaukti. Pradėjusi užsiėmimus lankyti Vilma prisipažino – nebuvo niekada įlipusi į vandenį. Tačiau labai norėjo išmokti, todėl ir pradėjo greitai plaukti savarankiškai. Svarbiausia, kad Vilma įveikė baimę, nors baseinas – pakankami gilus“, – pasakojo R. Kuprienė ir teigė, kad neįgaliesiems, kaip ir sveikiems, plaukimas – pati geriausia mankšta:
„Vanduo veikia organizmą temperatūra, kuri mažina raumenų tonusą ir skausmą, gerina kraujotaką. Sistemingai plaukiojant gerėja kvėpavimo sistemos funkcijos, širdies darbas, didinamas atsparumas peršalimo ligoms. Pratimus baseine gali atlikti ir tie, kurie dėl ligos ar fizinės negalios nepajėgia jų atlikti įprastai, tai išeitis ir tiems, kurie, kaustomi skausmų, vargiai gali išsitiesti ant mankštos kilimėlio salėje. Vandenyje pratimus galima atlikti lengviau nei sausumoje.“
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, administruojama Sporto rėmimo fondo, baseino projektą „Judėjimas – pagrindinis geros savijautos šaltinis“ žmonėms su judėjimo negalia.
