Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, naujuoju Panevėžio miesto meru išrinktas judėjimo „Kartu“ atstovas Rytis Mykolas Račkauskas. Už šį kandidatą balsavo 17 290 panevėžiečių (69,50 proc.).
Antras liko dabartinis Panevėžio vicemeras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų kandidatas Maurikijus Grėbliūnas. Už konservatorių balsavo 7588 panevėžiečių (30,50 proc.).
Tiesioginių merų rinkimų antrajame ture Panevėžyje balsavimo teisę turėjo 84 752 rinkėjai. 19 val. VRK duomenimis, Panevėžyje balsavo 25,80 proc. rinkėjų teisę turinčių panevėžiečių.
R. M. Račkauskas laimėjo visose 29 Panevėžio rinkimų apylinkėse. Daugiausia panevėžiečių simpatijų naujasis Panevėžio meras pelnė Vienybės rinkimų apylinkėje. Joje už šį kandidatą balsavo 78,55 proc. rinkėjų. A. Lipniūno rinkimų apylinkėje už R. M. Račkauską balsavo 74,86 proc., Ramygalos – 74,81 proc., Šiaulių – 73,86 proc., Šermuto – 73,44 proc.
Mažiausiai, jei taip galima pasakyti, R. M. Račkauskas balsų gavo Rožių rinkimų apylinkėje – 63,13 proc. Ši apylinkė seniai vadinama Panevėžio miesto konservatorių bastionu.
„Atėjo pavasaris!“
Abu miesto mero posto siekiantys kandidatai rezultatų laukė su savo komandomis. M. Grėbliūnas kavinėje miesto centre, R. M. Račkauskas – tolėliau nuo miesto centro įsikūrusioje kavinėje.
JP kalbintas ir su pergale sveikintas naujasis Panevėžio miesto meras sakė, kad rinkimų rezultatai atspindi jo nuotaiką. „Taip lauktas pavasaris jau ir atėjo“, – šypsodamasis sakė Rytis Mykolas Račkauskas.
Įvyko geriausias scenarijus
LRT laidai naujasis Panevėžio meras teigė, jog tikėjosi tokio rezultato. „Buvo 3 scenarijai, tačiau įvyko geriausias“, – sakė R. M. Račkauskas.
„Pradėsime su partneriais kalbėtis dalykiškai. Tikiu, kad į Tarybą nėra juk išrinktas 31 priešiškai miestui nusiteikęs politikas. Manau, darbingai susitarsime ir turėsime tvirtą daugumą“, – sakė naujasis Panevėžio meras.
Išrinktas Panevėžio meras kritikavo buvusią Panevėžio miesto valdžią. „Nebuvo jokio administracijos darbo. Keisime pačia darbo kultūrą, darbo stilių. Savivaldybėje tikrai yra gerų žmonių, galinčių dirbti“, – teigė R. M. Račkauskas.
Paklaustas, ar į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą siūlys nepriklausomą žmogų, naujasis miesto meras atsakė, kad socialine globa tikrai neužsiims. „Nežadame įdarbinti savus žmones ar kurti postus saviems. Idealu, kad į direktoriaus vietą būtų galima paskelbti konkursą. Formuojant daugumą derinsime savo interesus. Dėl postų tikrai nekeisime savo programinių nuostatų. Kalbėsime su visais mylinčiais Panevėžį. Konservatoriai nėra išimtis. Nesame nusiteikę prieš partiją ar judėjimą. Svarbu, kad dirbtų mūsų miestui“, – teigė naujasis Panevėžio meras R. M. Račkauskas.
M. Grėbliūnas: „Žmonės ieško naujovių“
LRT televizijos paklaustas, ar yra labai nusiminęs, rinkimus pralaimėjęs konservatorius Maurikijus Grėbliūnas sakė, kad tikrai ne. „Nesu nusiminęs, nes žinau, kas laukia naujojo Panevėžio mero Ryčio Račkausko“, – šypsodamasis kalbėjo M. Grėbliūnas.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių pralaimėjo rinkimus, M. Grėbliūnas buvo lakoniškas. „Tokia buvo rinkėjų valia. Sunku pasakyti pralaimėjimo priežastis. Manau, kad klaidų nebuvo padaryta, tiesiog, matyt, žmonės ieško naujovių“, – teigė rinkimus pralaimėjęs konservatorius.
Į klausimą, ar sutiks 6 vietas Panevėžio taryboje laimėję konservatoriai, jei bus pasiūlyta, dirbti drauge su judėjimu „Kartu“, M. Grėbliūnas sakė apie tai dar nieko negalvojantis. „Šiandien yra sekmadienio vakaras, nieko negalvoju. Dabar reikia tik pagalvoti apie tai, kaip grįžti namo ir gerai išsimiegoti“, – šypsojosi konservatorius.
Pirmajame ture laimėjo taip pat laimėjo R. M. Račkauskas
Kovo 1 d. vykusiame tiesioginių merų rinkimų pirmajame ture, daugiausiai panevėžiečių balsų sulaukė R. M. Račkauskas. VRK duomenimis, pirmajame ture už šį kandidatą balsavo 7059 panevėžiečių (21,93 proc. rinkėjų).
Antroje vietoje liko M. Grėbliūnas. Pastarasis gavo 4997 panevėžiečių balsų (15,52 proc.).
Gyventojai pasisakė už tiesioginius merų rinkimus
Naujoji tvarka numato, kad tiesiogiai išrinktas meras bus tuo pačiu metu išrinktos savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas.
Teisingumo ministerijos užsakymu 2014 m. vasarį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. Lietuvos gyventojų, 8 proc. buvo prieš, o 16 proc. nuomonės neturėjo.
Ko gi tikisi gyventojai iš tiesiogiai išrinktų merų? 42 proc. respondentų pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus, 23 proc. apklaustųjų mano, kad merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią, 16 proc. respondentų nuomone tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas, 12 proc. mano, kad pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. įsitikinę, kad vietose atsirastų daugiau demokratijos.
Naujojo Panevėžio miesto mero biografija
Rytis Mykolas Račkauskas
Gimė 1959 rugsėjo 25 d. Kaune.
1977 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą (dabar Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija).
1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgydamas architekto specialybę (architektūros magistro laipsnį).
Tais pačiais metais pradėjo dirbti Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio skyriuje architektu.
1992 m., reorganizavus Panevėžio skyrių į Valstybinę projektavimo firmą „Panevėžio miestprojektas“, tapo jos generaliniu direktoriumi. Po privatizacijos firmai tapus AB „Panevėžio miestprojektas“, 1993-1995m. dirbo jos direktoriumi.
1995-2000 m. – UAB „Improvizacija“ direktorius. Nuo 1996 m. iki šiol – R. Račkausko įmonės (nuo 2006 m. – IĮ „Improvizacija“) savininkas, architektas.
2010-2013 m. UAB „Panevėžio ryšių statyba“ dirbo projekto vadovu.
1988 m., Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvau Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės narys, išrinktas Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu, Panevėžio miesto tarybos nariu, organizacinės komisijos pirmininku.
1989 m., organizuojant Baltijos kelią, buvo vienas iš penkių jo koordinatorių, atsakingas už atkarpą Panevėžys – Latvijos siena. 1990 m. kovo 11d. kaip Sąjūdžio svečias dalyvavo istoriniame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, tapo tiesioginiu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo liudininku.
Buvo išrinktas į atkurtos Panevėžio miesto savivaldybės tarybą 1990-1995 m. ir 1995-1997 m. kadencijoms.
1993 m. dalyvavo steigiant Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partiją, tapo jos nariu. Tuo metu partijoje įsivyravus jėgoms, kurioms politika yra verslas, 1996m. paliko jos gretas.
Nuo 1994 m. Panevėžio LIONS klubo narys, nuo 1995m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Karaliaus Mindaugo Panevėžio apskrities skyriaus narys.
Yra gavęs šiuos apdovanojimus: Sausio 13-osios atminimo medalis, Baltijos Asamblėjos medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos II laipsnio medalis „Buvome, esame, būsime“.
Našlys. Su velione žmona Jūrate užaugino du sūnus. Giedrius (31 m.) – finansų analitikas, Ignas (27 m.) – architektas.