Naujas pavojus astronautų gyvybei. Ar teks atsisakyti skrydžių į Marsą?

Naujas pavojus astronautų gyvybei. Ar teks atsisakyti skrydžių į Marsą?

Technologijos.lt

Žmonijos skrydžiai į kosmosą – kaip paukščių jauniklių bandymai skrieti savais sparnais. Ne visi sėkmingi, ne visi grįžta lizdan. Ir kuo toliau, tuo priežasčių nuogąstavimui daugiau.

Mokslininkai jau seniai žino, kad ilgas buvimas kosmose kenkia žmogaus organizmui. Įprastai dėl to kaltinama radiacija ir raumenis bei kaulus atrofuojantis nesvarumas.

Tačiau neseniai aptikta nauja problema, kuri gali užkirsti kelią kelionėms į kitas planetas.

BIC

Pasirodo, ilgas buvimas kosmose gali pakeisti kraujo tėkmę viršutinėje kūno pusėje. Iš esmės, kraujas gali sustoti ar imti tekėti į priešingą pusę.

Mokslininkai ištyrė 11 sveikų astronautų, kurie TKS praleido vidutiniškai po pusę metų. Atliekant įprastus UV testus 50-tą misijos dieną 7-iems ekipažo nariams aptikta užsistovėjusio kraujo arba atgalinė kraujotaka kairėje vidinėje jungo venoje.

Priminsime, kad tai – kaklo šone esanti pagrindinė galvos kraujagyslė, kuria kraujas grįžta iš galvos į dešinįjį prieširdį.

Tačiau tai dar ne viskas. Vienam astronautui skrydžio metu vidinėje jungo venoje susiformavo trombas, o kitam, grįžus į Žemę, buvo rastas dalinis sutirštėjimas. Tyrėjai kol kas ragina nepanikuoti.

Šios problemos nerodo, kad ilgos kosminės kelionės mums neįmanomos. Kol kas tegalima pasakyti, kad teks ieškoti naujų metodų spręsti problemas ir užkirsti kelią jų atsiradimui.

Pavyzdžiui, raumenų masės netekimo problemą stengiamasi išspręsti privalomomis reguliariomis treniruotėmis. Tačiau spręsti kraujo problemas gerokai sudėtingiau.

Baugina tai, kad šis atradimas buvo netikėtas. Niekas negalvojo, kad kraujas po kosminių skrydžių gali elgtis taip „nenormaliai“.

Šie tyrimai yra neįtikėtinai svarbūs, juk būsimi žmonių skrydžiai į Marsą gali trukti 8 mėnesius. Ir tai – iš tiesų problema. Vidinėje jungo venoje susiformavęs kraujo sutankėjimas, krešulys gali patekti į plaučius ir sukelti plaučių (trombo)emboliją.

Apie šią problemą imta kalbėti jau prieš keletą metų, kai beveik 2/3 astronautų, praleidusių orbitinėje stotyje keletą mėnesių, pradėjo skųstis neryškiu matymu.

Kai kada problema išlikdavo ir sugrįžus į Žemę. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip nesvarumas veikia skysčių cirkuliaciją viršutinėje kūno dalyje.

Pasirodo, be įprastos gravitacijos kyla rimtų sutrikimų. Kosminio skrydžio metu vidinė jungo vena prisipildo kraujo. Tačiau didesnį nerimą kelia kraujotakos sąstovis.

Nustojusios judėti, kraujo ląstelės ima sulipti viena su kita, formuojasi trombas. Tai rimta problema, bet panikuoti visgi neverta.

Gali būti, ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai kurie tyrėjai mano, kad kraujas viršutinėje kūbo dalyje kaupiasi dėl to, kad astronautai nuolat naudojasi rankomis.

Vienas tyrimas parodė, kad kraujotaka pagerėja, kai astronautai dėvi apatinės kūno dalies vakuuminius kostiumus, verčiančius kraują tekėti iš galvos į apatines galūnes. Tai sukuria žemės gravitaciją primenantį efektą.

Dabar galima sakyti, kad skrydžiai į Marsą (o ir bet kokia kita ilga kosminė kelionė) susijusi su dar viena rizika. Tačiau mokslininkai tikisi galėsiantys šią problemą nuodugniai ištyrinėti ir rasti sprendimą.

Tad, skrydžių į Marsą kol kas niekas neatsisako.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.