11.3 C
Panevėžys
Sekmadienis, 29 gegužės, 2022

Naujamiestyje ir gyvenvietės apylinkėse gyvena vos du karaimai

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖ
FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, GEDIMINAS KARTANAS
Naujamiestietė karaimė J. Samulevičiūtė, kuriai netrukus sukaks 75 metai, didžiuojasi, kad gyvena kone 200 metų senumo name.

Šie – 2022-ieji – metai paskelbti Karaimų metais. Todėl nuo sausio vidurio ketinama pradėti statistinį Lietuvoje gyvenančių karaimų surašymą, o baigti norima kovo mėnesį.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais gyveno 241 karaimas. Paskutinis tyrimas darytas 1997 metais ir planuojamu tyrimu norima sužinoti, kas pasikeitė. Naujamiestyje ir gyvenvietės apylinkėse gyvena du karaimai Joana Samulevičiūtė ir Danielius Samulevičius.

Vadino Karaimų naujuoju miestu

XVII a. Naujamiestis rašytiniuose šaltiniuose buvo vadinamas Karaimų nauju miestu, kadangi jame buvo surašyta 150 vyrų karaimų (1858 m.). Jie turėjo savo maldos namus – kenesą, kapines.

Naujajame herbe buvo nuspręsta pavaizduoti angelą ir karaimų genties ženklą (tamga) – dviragį ietigalį (senek), susijusį su karaimais.

Naujamiesčio herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2008 m. liepos 24 d.

XVII a. Naujamiestis rašytiniuose šaltiniuose buvo vadinamas Karaimų nauju miestu, kadangi jame buvo surašyta 150 vyrų karaimų (1858 m.). Jie turėjo savo maldos namus – kenesą, kapines.

Naujamiestis kartu su Panevėžiu buvo karaimų centras Panevėžio krašte. Naujamiestyje yra atskiros karaimų kapinės, kuriose palaidota daug garsių karaimų – poetas Leonas Maleckas, į karaimų kalbą išvertęs Maironio „Trakų pilį“, žinomas advokatas Jonas Rajeckas, miškininkas Isakas Čaprockas, pedagogas Martynas Navickas.

Čia palaidoti žymūs šio krašto karaimai – poetas Šelumijelis Lopato, poetas ir vertėjas Jokūbas Maleckas, bendradarbiavęs Panevėžyje leistame karaimų žurnale „Onarmach“ (liet. „Pažanga“).

Pasak J. Samulevičiūtės, karaimams – labai svarbu mokėti skaityti ir būti raštingais.

Seniausias namas Naujamiestyje

Naujamiestietė karaimė J. Samulevičiūtė, kuriai netrukus sukaks 75 metai, didžiuojasi, kad gyvena kone 200 metų senumo name.

„Jame penkių kartų mano giminės istorija: gimiau ir užaugau aš, tėvas, senelis, o statė namą prosenelis. Todėl jaučiuosi tvirtai, nes jo sienose įsigėrusi giminės istorija. Tikslios datos, kada pastatytas namas, pasakyti negaliu. Jeigu būtų statę tėtis arba senelis, kuris gimė 1865 metais, galėčiau pasakyti, bet statė prosenelis, ir namui gali būti 200 metų. Kaip sakė vienas žmogus, namas iš seniausiųjų pastatų Naujamiestyje“, – aiškino namo istoriją Joana ir teigė, kad jo aura – ypatinga, bei didžiavosi klėtimi, kurią išgyrė profesorė Pranė Dundulienė.

Pasak J. Samulevičiūtės, karaimams – labai svarbu mokėti skaityti ir būti raštingais.

Šeimos – brandžiame amžiuje

Pasak J. Samulevičiūtės, name galėjo užaugti daugiau kartų, bet karaimai šeimas sukuria brandžiame amžiuje.

„Tėtis vedė 40 metų, o mamai buvo 32-eji. Kai esi vyresnio amžiaus, meilė kitokia ir vaikus augini kitaip. Labai džiaugiuosi tėvais. Svarbiausia, kad mamytė mus augino ir buvo visada su mumis – ji nedirbo, o tai didžiausia laimė, kai vaikai turi mamą kiekvieną dieną, kuri kalbasi su vaikais, bendrauja su jais. Užaugino mus tris – brolį ir dvi seses. Dar vienas broliukas dvejų metukų mirė. Mano tėtis užaugo su broliu, o prosenelis augino didelę šeimą – turėjo penkias dukras ir vieną sūnų“, – suskaičiavo gimines karaimė.

J. Samulevičiūtė.

Tėtis – raštingas žmogus

Pasak J. Samulevičiūtės, karaimams – labai svarbu mokėti skaityti ir būti raštingais.

„Mes turėjome mokėti skaityti maldas iš maldos knygų. Ir tai reikėjo mokytis, o maldos knygos surašytos hebrajiškai, o tai reikėjo atsiminti ir mokytis. Mano tėtis buvo baigęs carinę pradžios mokyklą Naujamiestyje ir buvo labai raštingas žmogus. Labai gražiai ir be klaidų rašė“, – dalijosi prisiminimais Joana.

Pasikalbėję apie senąjį namą, gimines, sugrįžtame į šiuos laikus ir aptariame 2022 metus, kurie paskelbti Lietuvos karaimų metais.

„Gerai, kad paskelbė. Negali būti blogai, jeigu domimasi ir norima sužinoti daugiau apie Lietuvoje nykstančią tautą. Galėjo atminimo metus paskelbti anksčiau, kai daugiau karaimų gyveno Lietuvoje. Truputį per vėlai…“, – atsiduso J. Samulevičiūtė.

Pasak J. Samulevičiūtės, karaimams – labai svarbu mokėti skaityti ir būti raštingais.

Kapinės tik Naujamiestyje

Panevėžio karaimai, nors jų bendruomenė gausesnė, neturi savo kapinių mieste, tad mirusiuosius laidoja Naujamiesčio karaimų kapinėse.

„Veikiančios karaimų kapinės Lietuvoje yra ne tik Naujamiestyje, bet Trakuose ir Vilniuje. Panevėžio karaimai laidojami Naujamiesčio kapinėse, kadangi pirmiau nei Panevėžyje jie buvo apgyvendinti čia. Viską sužinojau ir iš istorijos, ir iš tėvų pasakojimų. Tik reikia domėtis savo tautos istorija“, – teigė J. Samulevičiūtė.

Apsilankė Kryme tris kartus

Pasiteiravus, ar per savo gyvenimą buvo nukeliavusi į Krymą, iš kur kildinami karaimai, Joana paaiškino, kad sovietmečiu ten buvo trejetą kartų.

„Pirmą kartą Kryme apsilankiau 1972 metais, bet tai kelionė buvo ne dėl karaimų. Pirmiausia aplankėme Eupatoriją, kuri laikoma karaimų buveine. Tačiau nieko gero apie karaimus nesužinojau. Kitas kartas – 1976 metais. Tada į Krymą lydėjau savo 70-metes tetas, kurios po Pirmojo pasaulinio karo kartu su tėvais išvažiavo į Krymą ir apsigyveno Eupatorijoje. Joms buvo įdomu pamatyti tas vietas, kuriose gyveno vaikystėje“, – pasakojo karaimė ir teigė, kad antrą kartą Kryme daugiau aplankė vietų, susijusių su karaimais.

J. Samulevičiūtė.

„Aplankėme Čufut kalė. Karaimai ten gyveno kalnuose, bet vėliau iš kalnų nusileido žemyn ir apsigyveno Eupatorijoje. Susidariau įspūdį, kad Kryme gyveno turtingi karaimai. Trečią kartą Krymą aplankiau 1985 metais. Tačiau tai jau buvo visai kitokia kelionė – turistinė, su kuprinėmis. Ji prasidėjo iš Bachčysarajaus ir turėjome nueiti 100 km. Pavargau, bet buvo įdomu“, – prisiminė naujamiestietė keliones į Krymą ir šyptelėjusi paaiškino, kad ten gyventi nenorėtų.

Kibinais nebuvo sužavėta

Geriausiai žinomas dalykas, kurį karaimai atnešė į Lietuvos kultūrą, yra patiekalas kibinas, bet J. Samulevičiūtė paaiškino, kaip ji pateikė karaimų patiekalų receptus turistinei-edukacinei programai „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“.

„Turiu receptų knygutę, kurią parodžiau Vilijai Petkūnienei. Receptai – rusų kalba. Gavau juos iš karaimės rusės, o ji juos gavo iš savo močiutės. Beje, kibinų vaikystėje nevalgėme. Kai pirmą kartą paragavau kibinų, nebuvau jais sužavėta. Juk buvo pokaris, ar labai buvo daug ką valgyti? Juolab kad kibinams reikia ne bet kokios mėsos, o avienos. Mamai, mus auginant, nebuvo laiko daryti kibinus. Gyvenome Lietuvoje ir turėjome prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų šiame krašte – kur gyveni, ten ir pritampi“, – nuoširdžiai kalbėjo karaimė ir prisipažino, kad negali kalbėti karaimų kalba – Naujamiestyje neturi su kuo kalbėti.

Paskelbti metai padės suprasti ir suvokti karaimų paveldą

 

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos karaimų metų minėjimo 2022 metais planą. Įgyvendinant šio plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus. Jais siekiama paskatinti visuomenę domėtis valstybės praeitimi, pristatyti Lietuvos karaimų istoriją ir kultūrą. Kultūriniai ir pažintiniai renginiai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Trakuose bei Panevėžyje.

 

Panevėžio miesto Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigė, kad teiks projektus Karaimų metams paminėti Panevėžyje.

A. Astramskas.

„Nesvarbu, kiek yra likusių karaimų, bet Lietuvos karaimų metų paskelbimas – geras dalykas. Kita vertus, Panevėžio kraštas – antras pagal svarbumą, susijęs su karaimų gyvenama vietove. Taip yra pagal istorinį paveldą. Naujamiestyje kadaise gyveno stipri bendruomenė, o be to, yra ir dabar veikiančios kapinės, kuriose laidojami karaimai. Panevėžyje šiuo metu gyvena iki 20 karaimų. Beje, tarpukaryje karaimų bendruomenė buvo stipri ir net leido laikraštį „Onarmach“ bei užsiėmė kultūrine veikla. Paskelbti metai padeda suprasti karaimų paveldą ir įsigilinti į jį. Kraštotyros muziejus teiks paraišką renginiams Lietuvos karaimų metams rengti.“

 

Istorikas Petras Juknevičius pasakoja, kad karaimai savo laiku buvo apgyvendinti Naujamiestyje, Saločiuose, Biržuose, Pasvalyje.

P. Juknevičius.

„Turiu net ir žemėlapį, kuriame matyti, kad daugiausia karaimai apgyvendinti buvo ten, kur žemes valdė Radvilos. Kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad karaimai į Naujamiestį buvo atkelti saugoti Upytės pilies. Tačiau sunku būtų vienareikšmiškai teigti, kad Vytautas karaimus atkėlė saugoti Upytės pilį. Laikais, kai čia apsigyveno Krymo krašto žmonės, pilies jau seniai nebuvo. Šiuo metu Naujamiestyje gyvena du karaimų tautybės žmonės, o Panevėžyje prieš trejetą metų gyveno 15 karaimų.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

I. Šimonytė: karaimų istorija – svarbus taikaus ir praturtinančio sambūvio liudijimas

confident-noyce

Valdovų rūmuose – karaimų metų minėjimas

confident-noyce

Metų pradžioje rengiamas statistinis karaimų surašymas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau